Pasak A.Bachmano, žąsis, kurią jis pamatė greta žvyrkelio, atrodė pasiklydusi ir sutrikusi. Paukštis visiškai nebijojo žmogaus ir net, atrodė, mėgina bendrauti.
Pabūgęs, kad ant kelio vaikštinėjanti žąsis gali pakliūti po kokios nors mašinos ratais, Andre pakvietė ją sekti iš paskos ir sėdo į savo automobilį. Žąsis, lyg suprastų, ką jai sako žmogus, ėmė vytis automobilį. Iš pradžių bėgte, o po to skrisdama. Automobiliui sustojus, žąsis irgi tūpdavo ant žemės, pradėjus važiuoti, vėl imdavo skristi greta.
Netrumpa bendra kelionė baigėsi ežero pakrantėje. Pamačiusi vandenį žąsis pūkštelėjo į jį ir čia patenkinta pasiliko.
Vaizdo įrašą peržiūrėjo per du milijonus žmonių, o kai kurie A.Bachmaną ėmė vadinti geruoju samariečiu.