„Pagaliau turime objektyvius duomenis apie vilkų populiacijos dydį. Galiu užtikrinti, kad ši apskaita – pati tiksliausia iš kada nors anksčiau vykdytų. Visų pirma dėl to, kad apskaita buvo vykdoma ne tik valstybiniuose, tačiau ir privačiuose miškuose. Rezultatus apibendrino kompetentinga komisija, sudaryta iš mokslininkų bei miškininkų. Ne mažiau svarbu ir tai, kad visą procesą nuo pradžios iki pabaigos stebėjo ir suklysti ar nuklysti neleido nevyriausybinių organizacijų atstovai“, – pranešime spaudai cituojamas V. Mazuronis.
Tikslus minimalus vilkų populiacijos kiekis – 208 gyvūnai. Tokį skaičių pateikė Valstybinės miškų tarnybos sudaryta komisija. Jos darbe dalyvavo ir gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ nariai.
Vilkų skaičius pagal apskritis:
Alytaus – 33 vnt.
Kauno – 20 vnt.
Klaipėdos – 10 vnt.
Marijampolės – 10 vnt.
Panevėžio – 27 vnt.
Šiaulių – 32 vnt.
Tauragės – 23 vnt.
Telšių – 10 vnt.
Utenos – 17 vnt.
Vilniaus – 26 vnt.
Papildyta 15.53 val. Gyvūnų apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ vertinimas:
Tenka apgailestauti, kad ir šiais metais surinktų lauko duomenų kokybė buvo prasta dėl anketos keblumo ir instrukcijų bei pavyzdžių trūkumo. Dėl to analizė buvo sudėtinga, o rezultatas tiek tikslus, kiek leido pradiniai duomenys. Net ir pasikeitus AM valdžiai nepavyko įtikinti tarnautojų, kad anketa turi būti keičiama ir paprastinama, aprašai turi būti tikslesni ir aiškesni, ir visa tai turi būti daroma mokantis iš ankstesnių metų klaidų. Viliamės, kad šiemet su duomenimis dirbę ir už galvų nuolat stvarstęsi VMT atstovai padės pasiekti šių pakeitimų.
„Baltijos vilko“ vertinimu, LMŽD neužteko laiko arba noro įsigilinti į taikomą metodiką ir tinkamai suorganizuoti savo dalyvavimą apskaitoje.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos dalyvavimas apskaitoje įnešė papildomos sumaišties, be to, iškėlė daug abejonių dėl skaidrumo. Mūsų vertinimu, LMŽD neužteko laiko arba noro įsigilinti į taikomą metodiką ir tinkamai suorganizuoti savo dalyvavimą apskaitoje. Iš anksto buvo sutarta, kad tiek GAA „Baltijos vilkas“ savanorių, tiek LMŽD atstovų dalyvavimas apskaitoje bus koordinuojamas per girininkijas. Deja, ne vienoje girininkijoje nei iš vakaro, nei apskaitos dieną nebuvo galima išsiaiškinti, ar apskaitoje dalyvaus ir LMŽD atstovas, kada ir kur jis ruošiasi atvykti ir ar išvis žino, kad turi skaičiuoti vilkus. Tai pat panašu, kad būtent dėl viešo konkurso (skaičiavimui privačiuose miškuose) skelbimo iš apskaitos „pradingo“ lūšys, t. y. šiais metais jos nebuvo skaičiuojamos.
Nepaisant šių problemų, vertiname, kad šių metų vilkų apskaita buvo tobulesnė, o rezultatai – tikslesni bei patikimesni, nei ankstesniais metais. Aktyviai į apskaitos organizavimą įsitraukęs viceministras Linas Jonauskas padėjo pasiekti, kad apskaitos dalyviai aptiktus pėdsakus žymėtų žemėlapiuose. Surinkti kartografiniai duomenys buvo labai naudingi atliekant duomenų analizę. Šiais metais duomenų apibendrinimas vyko nebe už uždarų durų pagal nežinomas taisykles, o prie didelio žemėlapio ir laikantis metodikos. Į šį darbą buvo įtraukti Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkai, o analizę bei apibendrinimą stebėti ir savo pastabas bei pasiūlymus teikti buvo pakviesti ir GAA „Baltijos vilkas“ atstovai.
Apskaita privačiuose miškuose leido tiksliau įvertinti populiacijos būklę visoje Lietuvoje. Pagal LMŽD atstovų surinktus duomenis suskaičiuota apie 30 (15%) papildomų vilkų, kurių nebuvo galima nustatyti pagal miškininkų ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) darbuotojų atsiųstas anketas. Visiškai ir galutinai sugriautas praėjusiais metais iš kai kurių AM tarnautojų lūpų skambėjęs mitas, kad privačiuose miškuose slapstosi dar bent pustrečio šimto nesuskaičiuojamų vilkų. Kadangi šis eksperimentas valstybei kainavo šimtą tūkstančių litų, mūsų vertinimu, jo kartoti kitais metais nėra prasmės. Sutaupyti pinigai galėtų būti skiriami vilkų žalos kompensacijai ir prevencijos bei apsaugos priemonėms. O apskaitos tikslumui užtikrinti užtektų nukreipti papildomus žmones į tas kelias privačių miškų teritorijas, kuriose tai daryti išties prasminga.
Nepaisant senų ir naujų problemų su surenkamų duomenų kokybe bei skaidrumu, šių metų apskaita buvo žingsnis į priekį, o gautas rezultatas (minimalus individų skaičius) – 208 vilkai – tikėtina, yra tikslesnis ir patikimesnis, nei ankstesnių metų apskaitose. Įvairūs ekspertai gali turėti savo nuomones apie tai, kiek vilkų yra iš tikro, tačiau tai tik spėjimai, kurie negali pakeisti pakankamai atsakingai, metodiškai ir sąžiningai atlikto apibendrinimo rezultato.
Atlikta apskaita paneigė mitus apie privačiuose miškuose nuo apskaitininkų besislapstančių vilkų būrius bei apie milžinišku greičiu besipučiančią vilkų populiaciją Lietuvoje. Taip pat ji iškėlė rimtų klausimų dėl praėjusių metų milžiniškos sumedžiojimo kvotos pagrįstumo ir dėl jos įtakos populiacijai.
Mes tikimės, kad ateityje bus ir toliau stengiamasi tobulinti apskaitas bei jų atlikimą, o vilkų populiacijos valdymo bei apsaugos sprendimai bus labiau pamatuoti ir adekvatūs esamai situacijai.
