Kalifornijos universiteto Los Andžele tyrėjų Melissos Gray ir Roberto Wayne'o vadovaujama mokslininkų grupė ištyrė mažųjų šunų veislėms būdingo geno IGF1 įvairovę.
„Šis geno variantas tikriausiai atsirado mažųjų šunų istorijos pradžioje, – sakė R.Gray, kurio straipsnis buvo patalpintas nemokamų mokslinių leidinių portale „BMC Biology“. – Mūsų rezultatai rodo, kad mažiesiems šunims būdingo geno IGF1 atmaina yra labai artima tai, kurią radome Artimųjų Rytų vilkų genome. Tai atitinka prielaidą apie jos senovinę kilmę.“
Pastarosios studijos išvados atitinka Artimuosiuose Rytuose atliktų archeologinių tyrimų rezultatus: ten buvo rasta smulkaus naminio šuns kaulų, kurių amžiaus – apie 12 tūkst. metų.
Kasinėjant Europoje, buvo rasta maždaug prieš maždaug 31 tūkst. metų gyvenusių šunų liekanų, tačiau tie gyvūnai buvo stambesni.
Tikėtina, kad smulkiųjų šunų veisles išvedė vadinamojo Derlingojo pusmėnulio, apimančio dabartinį Iraką ir kitus ankstyvosios žemdirbystės centrus, gyventojai.
„Maži šunys tikriausiai būdavo labiau pageidaujami tankiai gyvenamose žemdirbių bendruomenėse, kuriose šunys tikriausiai dalį laiko praleisdavo namuose arba ankštuose kiemuose“, – sakoma naujojoje studijoje.
