Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Meškėnai Kuršių nerijoje nedingo – jie jau tampa „vietiniais“

Praėjusią vasarą aktyviai dalinęsi Kuršių nerijoje sutiktų meškėnų nuotraukomis dabar poilsiautojai klausia: kur jie dingę? Gamtininkai teigia, kad meškėnai pusiasalio neapleidę, jie čia įsitvirtinę, tik vasarą, kol patys randa maisto, žmonėms į akis nelenda.
Meškėnas
Meškėnas / Agnės Sankaukaitės nuotr.

Meškėnai Kuršių nerijoje pirmą kartą buvo pastebėti 2013-aisiais. Iš pradžių manyta, kad tai pavienis atklydėlis.

Tačiau susidūrimų su meškėnais vis daugėjo: visaėdžiai drąsiai rodėsi kiemuose, prie poilsiautojų pamėgtų vietų.

Invaziniais vadinami atėjūnai iš Šiaurės Amerikos dažniausiai fiksuoti Juodkrantėje. Tačiau užpernai jie sutikti ir Smiltynėje, netoli kelto.

Sutikti galima vakare

Kuršių nerijos nacionalinio parko Biologinės įvairovės skyriaus vedėja Dalia Juškevičienė teigė, kad meškėnai nedingę.

Štai prieš kelias dienas vienas suaugęs meškėnas rastas pervažiuotas automobilio. Plėšrūno kūnas buvo perduotas Tado Ivanausko muziejaus darbuotojams ištirti.

Panašu, kad tai būta neseniai apsivaikavusios patelės.

Nerija.lt nuotr./2013-aisiais daryta nuotrauka. Medžiotojai Kuršių nerijoje pirmą kartą užfiksavo atvykėlį, kurio tėvynė Šiaurės Amerikoje.
Nerija.lt nuotr./2013-aisiais daryta nuotrauka. Medžiotojai Kuršių nerijoje pirmą kartą užfiksavo atvykėlį, kurio tėvynė Šiaurės Amerikoje.

„Taigi, jie niekur nėra dingę, tik šiuo metu mažiau pastebimi, užsiėmę jaunikliais“, – kalbėjo D.Juškevičienė.

Vasarą jie lengviau susiranda maisto. Yra visaėdžiai: tai kokią varlę sukerta, jei reikia ir į paukščių lizdą įsiropščia, kiaušinius susirenka, jauniklius pasigauna.

Pamėgę meškėnai ir kormoranų perimvietę: po medžiais susiranda aplestas žuvis, jei reikia ir į medį įsliuogia, kormoranų kiaušinių nutveria.

„Jų daugiausiai ir stebima Juodkrantėje. Matyt, čia jiems sąlygos labiausiai tiko. Vis tik tai invazinė rūšis, kelianti pavojų vietiniams: smulkiems graužikams, paukščiams“, – pasakojo pašnekovė.

Sutikti meškėnus dažniausiai pavyksta vakarais.

Dėl paplitimo – kaltas žmogus

„Neduok, Dieve, atsirastų čia“, – paklaustas, ar Klaipėdos pusėje meškėnų nesutiko, kalbėjo gamtininkas Gediminas Gražulevičius.

Anot jo, didžiausia tikimybė, kad Kuršių nerijoje meškėnus paleido žmonės.

„Gali būti, kad kažkas tiesiog augino namie. Kol jie maži – atrodo mieli. Tačiau kai paauga, prasideda lytinė branda ima „blūdyti“. Tikriausiai tada ir išleido į laisvę“, – svarstė gamtininkas.

Nors būta pasvarstymų, kad atsibastė meškėnai nuo Kaliningrado pusės, ir čia gamtininkai mato žmogaus kaltę.

„Jie drąsūs, priešų neturi, maisto yra, tai ko jiems čia negyvent? Yra visaėdis, prireikus gali ir po šiukšlines pasiknist ir rast ko skanaus“, – kalbėjo G.Gražulevičius.

Specialistai ragina poilsiautojų sutikus meškėną juo nesižavėti ir jokiu būdu nemaitinti. Iš pažiūros mielas gyvūnas gali būti pavojingas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai