Nėra jokių įrodymų, kad palikuonių atsivedusios kalytės gyvena ilgiau ar mažiau serga. Netgi atvirkščiai – kai kurios po šuniukų auginimo ilgai neatsigauna, suprastėja jų kailio kokybė, keičiasi elgsena, augintinė atsisako maisto ar net vandens. Šuniukų paėmimas ir išvežimas į naujus namus jai gali sukelti depresiją (deja, šunys serga ir šia liga). Kartą „suleistai“ kalaitei tikimybė susirgti gimdos vėžiu didesnė, negu kergiamai pastoviai ar visai neveisiamai.
Kiekvienos vados laukimas yra rizika, kad kalytė šuniavimosi metu neišgyvens arba nusilps maitindama mažylius. Jai reikalinga papildoma priežiūra. Neatmetama ir Cezario pjūvio, šlapimo nelaikymo, šuniukų nemaitinimo galimybė, mastito ir kitų ligų pavojus.
Jūsų augintinė nemąsto, kad „norėtų pasidžiaugti motinyste“ ir pati neplanuoja mažylių.
Jūsų augintinė nemąsto, kad „norėtų pasidžiaugti motinyste“ ir pati neplanuoja mažylių. Nors ir pasitaiko, kad kai kurios kalytės dėl sveikatos sutrikimo išgyvena tariamą nėštumą, jis jokiu būdu nereiškia noro turėti šuniukų, tai – elgsenos, sveikatos sutrikimas. Be to, laukinėje gamtoje ne kiekviena vilkė susilaukia palikuonių. Veisiasi tik geriausiai prisitaikiusios išgyventi – stipriausios, greičiausios, sveikiausios.
Dar sakoma, kad agresyvi kalaitė, atsivedusi šuniukų, taps švelnesnė dėl pabudusių motinystės instinktų. Deja, niekas negali garantuoti, kad reakcija į gimusius mažylius bus teigiama. Atsivedusi šuniukų jūsų augintinė gali būti dar agresyvesnė dėl instinkto saugoti palikuonis, pasikeitusios dienos rutinos ir hormonų svyravimų. Net jeigu nėštumo metu kalytė bus ramesnė, atsigavusi nuo šuniukų auginimo greičiausiai bus tokio paties charakterio, kaip ir seniau arba pajautrėjusi, ypač rujos metu bei prie patinų.
Patinų savininkams veisimas taip pat gali sukelti problemų – kergiami patinai paprastai tampa agresyvesni ir sunkiau suvaldomi. Dėl šios priežasties veislynuose retai kada kartu gyvena keli patinai – veisime naudojami šunys daug dažniau pjaunasi dėl rujojančių kalių. Kad pamatytumėte patino elgsenos pakitimus, kartais užtenka paleisti šunį parke – pasivaikščiojimo metu užuodęs rujojančią kalę, kartą kergtas patinas gali staiga pamiršti visas komandas. Kai kuriais atvejais padeda tik kastracija.
