Geri darbai neranda vietos
Vienintelė Lietuvoje žirgų globos asociacija savo veiklą pradėjo dar 2011 m.. Tuo, kad gelbėti nuskriaustus gyvūnus, juos prižiūrėti nebus taip lengva, įsitikinta jau tada. Dėl finansinių sunkumų, resursų stygiaus ir kitų dalykų veiklą teko nutraukti.
2013-aisiais įsteigti nuskriaustų žirgų namus buvo nuspręsta dar kartą. Tada tokį žingsnį nulėmė susiklosčiusi ekstremali padėtis – naujų namų prireikė itin dideliam skaičiui žirgų. Tad Utenos rajone žirgų prieglauda dar kartą atvėrė duris.
Nuo tada žirgų globos asociacija gyvuoja iki šiol, būtina pridurti, kad didžiąją dalimi – savanorių dėka. Pastarieji gyvūnus ir prižiūri, ir maitina, ir kausto, kitaip tariant – daro viską, ko reikia. Tiesa, prie šios komandos prisideda ir veterinaras. Taip iš netinkamų šeimininkų paimti gyvūnai yra vėl pastatomi ant kojų ir jiems ieškoma naujų tinkamų namų.
Vienas iš žirgų prieglaudos entuziastų tikino, kad žirgų nepriežiūros problema Lietuvoje iš tiesų yra opi. Galbūt tik ne tiek keliama į viešumą. „Tų, kuriuos galėtume dar priimti, priglausti iš tiesų yra nemažai. Gaila tik tai, kad neturime tam pakankamai vietos“, – aiškino pašnekovas.
Nuo atkūrimo žirgų prieglauda prisikeliavo per Lietuvą nemažai, mat problema su vieta prieglaudai – viena iš pačių rimčiausių. Šiuo metu augintiniai ganosi Dzūkijos nacionaliniame parke, tačiau savanoriai tyliai pasvajoja kada nors turėti nuolatinę prieglaudos vietą.
Iššūkių kur kas daugiau
Vienintelis dalykas, ko žirgų globos asociacijos kolektyvui netrūksta, matyt, noro rūpintis gyvūnais, o dėl viso kito – galima svajoti ir svajoti. „Kaip jau minėjau, nuolat pasvajojame apie tai, kad būtų galima įrengti prieglaudą, kuri turėtų būtent jai skirtas patalpas. Būtų labai gerai turėti ir daugiau ploto, nes, kaip sakiau, šiuo metu negalime prižiūrėti visų tų, kuriems reikia pagalbos“, – dėstė R. Kaniava.
Pradedant pašaru žiemai, finansiniais ištekliais, kurie leistų pagerinti žirgų gyvenimo sąlygas, o baigiant – žmogiškaisiais.
Savanoris džiaugėsi, kad Žirgų prieglauda turi kelis rėmėjus ir teigė esantis labai jiems dėkingas, tačiau neslėpė, kad visokeriopa parama yra labai reikalinga ir laukiama. „Pradedant pašaru žiemai, finansiniais ištekliais, kurie leistų pagerinti žirgų gyvenimo sąlygas, o baigiant – žmogiškaisiais“, – apie reikiamą pagalbą kalbėjo pašnekovas. Pasak jo, žirgyno savanorės daugiausia yra moterys. Jos rūpestingos ir šaunios, tačiau dirbant su žirgais, nepamaišytų ir vyrų kompanija – juk žirgai stiprūs ir jėgos turintys gyvūnai.
Remigijus pasakojo, kad savanoriai planuodami ateitį galvoja apie stabilų žirgų priežiūros ir edukacijos centrą. „Švietimo klausimas, sprendžiant šią problemą, yra labai svarbus. Čia galėtume rengti seminarus apie žirgų priežiūrą, mokymus. Galiausiai, čia galėtume pasikviesti ir, sakykime, vaikus. Supažindinti juos su žirgų gyvenimu“, – apie ateities norus kalbėjo vienas iš Žirgų globos asociacijos savanorių.
Neabejingus gyvūnams ir norinčius prisidėti prie planų įgyvendinimo R.Kaniava kvietė prisijungti. Kaip padėti Žirgų globos asociacijai, rasite spustelėję čia.
