– Į ką reikia atsižvelgti planuojant vežti ūkinius gyvūnus karštu oru?
– Gyvūnai labai jautrūs karščiui ir dėl patiriamo streso gali net nugaišti. Tad, visų pirma, reikėtų nevežti gyvūnų per pačius karščius, o planuoti keliones vakare ar anksti ryte, pravėsus orui.
Be to, reikia dažniau tikrinti gyvūnus ir stebėti, ar nesivysto karščio stresas, parūpinti, kad jiems girdyti būtų užtektinai vandens ar elektrolitų tirpalų.
Gyvūnai pradeda prakaituoti, eidami svyruoti, silpsta pulsas, padažnėja kvėpavimas. Jie gali prarasti sąmonę, nugriūti.
Gyvūnams perkaitus nuo šilumos, jų kūno temperatūra pakyla tik šiek tiek, o ištikus šilumos smūgiui – keliais laipsniais. Gyvūnai pradeda prakaituoti, eidami svyruoti, silpsta pulsas, padažnėja kvėpavimas. Jie gali prarasti sąmonę, nugriūti. Be to, gali pasireikšti ir nerviniai, panašūs į pasiutligės, reiškiniai – traukuliai, agresyvumas, seilėtekis.
Visais atvejais būtina nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją. Vežant gyvūnus per karščius, rekomenduojama transporto priemonėje talpinti bent 30 proc. mažiau gyvūnų, kad jiems būtų daugiau erdvės, paaukštinti transporto priemones, kad pagerėtų oro cirkuliacija, kur įmanoma, nuimti papildomas platformas, nelaikyti gyvūnų užtvertų karštesnėse sunkvežimio vietose (priekyje ar aukštesnėse pakylose). Reikėtų naudoti sunkvežimius su šviesiais stogais, kad sugertų mažiau saulės šilumos, o esant būtinumui pakeliui sustoti, paieškoti vietos pavėsyje.
– Ar būtina prieš kelionę numatyti ekstremalius atvejus?
– Kiekvienai kelionei privalo būti parengti neatidėliotinų priemonių planai, kurie ypač svarbūs tvyrant karščiams, nes sustojimai, kurie normaliomis sąlygoms neturi didesnės reikšmės, karštyje gali tapti ekstremaliais atvejais. Šie planai – tai detalūs veiksmų planai gyvūnus vežančiam personalui, kuriuose turi būti nurodyti kelionių atstumai, laikas ir sustojimo bei poilsio vietos (kontrolės postai), numatyta su kuo susisiekti kritinėje situacijoje, kur gauti vandens, paaiškinta, kaip atpažinti karščio streso požymius ir kokių imtis veiksmų.
– Ar keliami papildomi reikalavimai vežant gyvulius didesniais atstumais?
– Vežėjai, gabenantys ūkinės paskirties gyvulius (kiaules, galvijus, arklius ir kt.) ilgesniais nei 8 val. trunkančiais maršrutais, turi būti susipažinę su konkrečiais ventiliavimo ir temperatūros monitoringo reikalavimais. Tokioms kelionėms skirtos transporto priemonės turi būti patikrintos, joms išduoti specialūs patvirtinimo sertifikatai.
Ilgoms kelionėms pritaikytose transporto priemonėse turi būti sumontuota įranga temperatūrai sekti ir fiksuoti, efektyvi ventiliacijos sistema, kuri ir išjungus variklį, veiktų dar apie 4 val. Visose transporto priemonėse turi būti pakankamai vandens ir veikti speciali girdymo įranga. Transporto priemonių patvirtinimo sertifikatai išduodami penkiems metams, o jų veikimą prieš ilgas keliones patikrina teritorinių valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų inspektoriai.
– Kaip geriau apsaugoti laukuose ganomus gyvūnus nuo didelių karščių?
– Laukuose ganomiems gyvūnams per karščius turi būti pakankamai vandens, jie turi reguliariai (kelis kartus per dieną) būti pagirdyti. Karščiausiu dienos metu gyvūnus reikėtų nuginti į medžių paunksnes arba parvesti į tvartus, aplaistyti vandeniu. Tvartuose ir paukščių fermose turi būti įrengtos pakankamai efektyvios vėdinimo ir aliarmo sistemos. Be to, būtina kovoti su kraujasiurbiais vabzdžiais, kurie karštu oru būna ypač aktyvūs.
– Ačiū už pokalbį.
