Erelio, vardu Kaunas, paleidimas įvyko Mirabelio miške, apie 10 km, nuo tos vietos, kur buvo rastas šio paukščio tėvas. Ekspedicijoje dalyvavo ir aplinkos viceministras Algirdas Genevičius. „Žmonės turbūt niekada nebus tokie laisvi, nebent grįš gyvent į olą“, – vaizdingą palyginimą pateikė viceministras.
Lietuvos zoologijos sode gimęs erelis buvo paleistas jo tėvo radimo vietoje.
„Paleidimo vieta yra labai tinkama, čia gausu kitų paukščių: suopių, inkių, žąsų, gulbių, gervių“, – komentavo Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (GGAI) vyresnysis inspektorius Gaudentas Baikauskas.
Erelis paleistas su mikročipu, kuris leis jį stebėti toliau. Šis erelis buvo rastas sužeistas. „Radome paukštį sužeistu sparnu ir jį greitai perdavėme zoologijos sodui, kuomet buvo atlikta veterinarinė apžiūra“, – pasakojo vyresnysis inspektorius Gaudentas Baikauskas. Erelis paleistas tokioje vietoje, kur iki šiol buvo pastebėti keli kilnieji ereliai, todėl yra tikimybė, kad paukštis ras porą. Mirabelio miške ornitologai šiuo metu stebi du kilniuosius erelius – jauniklį ir suaugusį erelį.
Kilnusis erelis Lietuvoje yra įrašytas į raudonąją knygą. Knygoje paukštis priskiriamas „E kategorijai“. Ši kategorija yra paskutinė prieš skelbiant gyvūnų rūšį visiškai išnykusia. Kilniojo erelio rūšiai Lietuvoje yra skiriamas didelis dėmesys. Išsaugoti juos galima tik taikant specialias apsaugos priemones. Lietuvos zoologijos sodo vyriausioji biologė Virginija Genovaitė Raudeliūnienė teigia, jog svarbiausia išsaugoti kilniųjų erelių buveines, tai yra nesausinti pelkių ir nekirsti aukštų miškų, esančių prie vandens telkinių. Šiuos paukščius yra labai sunku veisti nelaisvėje. Statistikos duomenimis, iš 94 zoologijos sodų, laikančių šiuos jauniklius, tik keturiems pavyko sėkmingai sulaukti kilniojo erelio jauniklių.
Lietuvos zoologijos sode kilnieji ereliai yra laikomi nuo 1979 metų, o pirmasis jauniklis buvo sulauktas dar 2009 metais. Šiuo metu zoologijos sode yra laikoma viena kilniųjų erelių pora. Lyginant su kitomis šalimis, Lietuvos zoologijos sodo rodikliai yra labai aukšti. Sode gyvenanti šių paukščių pora išperėjo jau penkis stiprius ir sveikus jauniklius. Ankstesnių metų keturi jaunikliai atiduoti Rygos, Talino, Deigne (Belgija) ir Čekijos zoologijos sodams.
Net ir vykdant veisimo programas, nepakanka tik paleisti nykstančią rūšį atgal į gamtą. Mokslininkai nuolat tiria ir stengiasi pašalinti įvairių rūšių išnykimo priežastis Lietuvoje, kad paleistas į laisvę gyvūnas galėtų sėkmingai veistis toliau. Dažniausiai pasitaikančios rūšies nykimo priežastys: gyvenamųjų vietų nykimas, aplinkos užterštumas, maisto trūkumas, invaziniai grobuonys ir žmogaus vykdoma veikla. Laukinių gyvūnų statistika rodo, kad kai kurios gyvūnų rūšys yra likusios tik zoologijos soduose. Vienas iš svarbiausių visų zoologijos sodų tikslų yra prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo. Yra užfiksuotų atvejų, kai tik zoologijos sodų dėka laisvėje beveik išnykę gyvūnai buvo išsaugoti, juos pradžioje auginant nelaisvėje, o vėliau grąžinant į natūralią aplinką.
Lietuvoje kilnieji ereliai jau nuo 1976 metų yra ties išnykimo riba. Šio erelio paleidimas į laisvę yra didelis žingsnis bandant atkurti šių gyvūnų populiaciją šalyje. Prie to gali prisidėti ir kiekvienas gyventojas, dalyvaudamas edukaciniuose projektuose apie nykstančius gyvūnus, renginiuose, kurie skirti visuomenės švietimui apie nykstančias rūšis Lietuvoje ir pasaulyje. Zoologijos sodas iki šiol dalyvavo nykstančių rūšių: balinių vėžlių, didžiųjų apuokų ir lūšių gausinimo Lietuvoje projektuose. Per keletą pastarųjų metų zoologijos sodas šiems projektams išveisė 6 didžiuosius apuokus ir 4 lūšis, kurie po adaptacinio laikotarpio buvo išleisti į laisvę. 2014 m. liepos mėnesį Lietuvos balinių vėžlių populiaciją papildė ir 101 vėžliukas, išaugintas zoologijos sode.
