„Dažnas atvejis – kai ne tik vaikai, o ir suaugusieji randa paukščiuką ir jį iškart neša namo. Iš pradžių paukščiukas būna aktyvus, o po dienos kitos jau silpsta. Prieš puolant „gelbėti“ paukščio jauniklį, reikia įsitikinti, ar jis iš tikrųjų yra praradęs tėvų globą. Atokiau stebint paukštį ilgesnį laiką dažniausiai paaiškėja, kad tėvai netoliese laukia, kol žmonės pasišalins iš grėsmės zonos“, – sakė gamtosaugininkas.
Anot jo, kita dažna klaida – paukščiukų girdymas. „Reikia žinoti, kad paukščiai savo jaunikliams neneša vandens ir jų negirdo. Jaunikliai gauna pakankamai skysčių su pašaru“, – aiškino B.Noreikis.
LGGD pirmininko teigimu, paukščio jaunikliai ir žiojasi ne visada dėl kąsnelio – šitaip jie ginasi nuo priešų, nes ryški vidinė snapo spalva kartais sėkmingai atbaido „puolėją“. Įpylus vandens į pražiodintą snapą, skystis dažnai patenka paukščiui į atvirą trachėją ir sukelia sunkiai išgydomą plaučių uždegimą.
B.Noreikis ragino gyventojus, kad kilus klausimams šie kreiptųsi į LGGD, ornitologus, gamtininkų centrus ar veterinarijos gydytojus.
Aplinkos ministerija rūpinasi laukinių gyvūnų gerove ir turi sutartį su Gyvūnų globėjų asociacija, kuri suteikia pagalbą visą parą telefonu 8-686-44828.
Schemą, kurioje smulkiau nurodoma, kaip reikia elgtis radus paukščio jauniklį, rasite čia.
