Šiemet, kaip ir pernai, iš lėktuvų jaukai su vakcina bus mėtomi buferinėje zonoje – pasienio teritorijose, besiribojančiose su Lenkija ir Baltarusija. Priklausomai nuo oro sąlygų, šį vakcinavimo etapą planuojama baigti gegužės pabaigoje.
Mėtomi jaukai su vakcina atitinka visus saugumo standartus ir nekelia pavojaus nei žmonių, nei gyvūnų sveikatai, tačiau gyventojai, radę jauką, vis vien raginami jo neliesti, nerinkti ir pan., nes jauko viduje yra aštri membrana su vakcina, kuria per neatsargumą galima susižeisti. Tokiu atveju rekomenduojama nusiplauti rankas, jei reikia, žaizdą dezinfekuoti. Dėl tokio kontakto užsikrėsti pasiutlige žmogui pavojaus nėra – vakcina yra visiškai saugi ir patikrinta.
Jaukų aptikus prie gyvenamųjų namų, būtina apie tai nedelsiant pranešti teritorinei valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kurios specialistai atvyks juos surinkti. Pastebėjus, kad jauką netyčia surado ir suėdė augintinis, rekomenduojama keletą dienų stebėti jo sveikatos būklę, pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju. Naminiams gyvūnams šie jaukai nepavojingi, tačiau jų perdozavus, galimos komplikacijos.
„Laukinių gyvūnų vakcinacija mūsų šalyje sistemingai vykdoma nuo 2006 m., todėl pasiutligės atvejų beveik nebepasitaiko. Tačiau kaimyninėse šalyse, pvz., Baltarusijoje, pasiutligė yra paplitusi ir tarp naminių, ir tarp laukinių gyvūnų, ir rizika, kad į Lietuvą tokių užsikrėtusių gyvūnų atkeliaus iš kaimyninės valstybės, yra. Pavyzdžiui, pernai užfiksuotas vienas atvejis, kai Šalčininkų rajone netoli sienos su Baltarusija rasta pasiutlige sirgusi nugaišusi lapė. Todėl vakcinacijos programa jau kelerius metus tikslingai vykdoma mažoje šalies teritorijoje, t. y. siekiant išvengti užsikrėtusių gyvūnų patekimo į Lietuvą“, – komentavo VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėja Kristina Stakytė.
Vertėtų prisiminti, kad vienintelis efektyvus būdas kovoti su pasiutlige – vakcinuoti naminius ir laukinius gyvūnus. Norėdami apsisaugoti, gyventojai taip pat turėtų vengti tiesioginių kontaktų su benamiais ar laukiniais gyvūnais. Visi šunų, kačių ar šeškų šeimininkai savo augintinius nuo pasiutligės privalo vakcinuoti kartą per 12 mėnesių, arba, jei naudojama ilgo veikimo vakcina, – pagal jos gamintojo instrukcijas. Vakcinavimą atlikęs veterinarijos gydytojas į skiepų pažymėjimą arba gyvūno augintinio pasą turi įrašyti datą ir skiepų galiojimo laiką.
Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet nuo pasiutligės pasaulyje miršta daugiau nei 55 tūkst. žmonių, daugiausia – Azijos ir Afrikos žemynuose. Paskutinis mirties atvejis Lietuvoje užregistruotas 2007 m., kuomet 42 metų vyrui, keliavusiam po Indiją, įkando šuo.
Per 2018 m. dėl pasiutligės įtarimo Lietuvoje ištirti 428 mėginiai, daugiausia lapių ir usūrinių šunų (atitinkamai 286 ir 69 gyvūnai). Taip pat ištirta 15 šunų ir 36 katės. Visų tyrimai rezultatai buvo neigiami.
