Prie lango, turėklo, namo sienos tvirtinama lesykla turėtų būti lengva, deranti prie aplinkos, geriausiai – medinė. Kieme, ypač uždarame, apsuptame medžių ar gyvatvorės, statoma didelė lesykla. Ji gali būti su stogeliu, tačiau puikiai tiks ir be stogo įrengta lesykla – paprasta, plokščia, su krašteliais. Nuo jos gali tekti kasdien valyti sniegą, tačiau be to neapsieis ir kitokių lesyklų priežiūra. Plati ir atvira lesykla patraukli daugeliui paukščių, pavyzdžiui, juodagalvei sniegenai, svilikui, čimčiakams, šiauriniams kikiliams, startoms.
Lesyklas galima gaminti iš plastmasinio vamzdžio (ar butelio) – jos patraukliausios įprastoms uoksinėms rūšims ir nepasiekiamos kėkštui, riešutinei, kitiems varniniams paukščiams bei stambesniems geniams. Kai kas lesyklai panaudoja tuščią kartoninę pieno pakuotę. Svarbiausia – nepamiršti šių pakuočių surinkti atėjus pavasariui ar joms suirus žiemą.
Labai naudinga paukščių lesinimo aikštelė. Nuvalytoje bent 4 kv. m aikštelėje pilamos pabiros, surinktos žolių sėklos, žiemą šis maistas paįvairinamas saulėgrąžomis. Tokioje aikštelėje mėgsta lankytis daugelis atvirus plotus mėgstančių paukščių, kai kada net kurapkos.
Paukščių lesalas turi būti kuo natūralesnis, nesupelijęs, nesugedęs, be jokių prieskonių ar priemaišų. Daugelis paukščių mielai lesa pakabintus riebalus.
Paukščių lesykla – pažadas sparnuočiams, kad jais rūpinsimės iki pavasario. Tačiau nepamirškime, kad pripratę prie mūsų teikiamos pagalbos, paukščiai jos tikėsis visada.
