Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Šaltajam sezonui artėjant: kaip užtikrinti gyvūnų sveikatą

Gyvulių sugrįžimui į tvartus reikia atsakingai pasiruošti. Biosaugos, tinkamo šėrimo ir atsakingo ūkininkavimo priemonių visuma gali užtikrinti gyvulių sveikatą ir gerovę, o tuo pačiu ir aukštą produktyvumą. Kaip tinkamai pasiruošti šaltajam sezonui, pataria Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus specialistai.
Tvarto gyventojai
Tvarto gyventojai / Sauliaus Žiūros/BFL nuotr.

Tvarka ir švara – būtini

Tvartas – tai vieta, kurioje gyvuliai praleis visą žiemą, tai yra apie 5–6 mėnesius, todėl tinkamai sutvarkytas ir paruoštas tvartas ir jo aplinka daro tiesioginę įtaką gyvulių sveikatai ir produkcijos (pavyzdžiui, pieno) kokybei. Prieš sugrąžinant gyvulius į tvartus, reikia išvalyti mėšlo, pašarų likučius, išdezinfekuoti patalpas. Tam tinka įvairios dezinfekcinės priemonės, populiariausia jų – kalkės. Kalkių tirpalu išpurkštos patalpos ne tik dezinfekuojamos, bet ir atrodo švarios ir šviesios.

Be to, reikėtų apžiūrėti ir, jei reikia, sutaisyti gyvulių stovėjimo vietas, guolius, kad nebūtų duobių, aštrių gardų kampų ar kitų traumas galinčių sukelti veiksnių. Patikrinti, kaip veikia girdymo, mėšlo šalinimo sistemos. Pasirūpinti, kad tvarte netrūktų šviesos – nuplauti langus, patikrinti elektros instaliaciją.

Ventiliacija

Tinkamoms galvijų laikymo sąlygoms užtikrinti, būtinas ir geras mikroklimatas. Mikroklimato kokybė visų pirma priklauso nuo ventiliacijos kokybės. Reikėtų atsiminti, kad, pavyzdžiui, suaugusi karvė kasdien į orą iškvepia apie 12 litrų vandens garų. Kai tvarte didelė oro drėgmė, gyvuliai gali pradėti sirgti kvėpavimo sistemos ligomis, o jei tvartas dar ir šiltas – susidaro idealios sąlygos daugintis mikrobams, sukeliantiems mastitus, nagų susirgimus.

Tvartas – tai vieta, kurioje gyvuliai praleis visą žiemą, tai yra apie 5–6 mėnesius.

Tinkama ventiliacija būtina ne tik drėgmei ir gyvulių išskiriamai šilumai pašalinti, bet ir nuodingų dujų (amoniako, anglies dvideginio) koncentracijai sumažinti. Ventiliacijos sistemos gali būti įvairios – priklausomai nuo gyvulių laikymo technologijos, pastato konstrukcijos. Įrengiami vertikalūs apšiltinti ortakiai, užuolaidų tipo šoninės sienos, ištisiniai kraigo plyšiai. Drėgmę ir amoniaką iš dalies absorbuoja tvartuose naudojamas kraikas (šiaudai, pjuvenos, durpės), tačiau svarbu, kad kraikas būtų sausas, nesupelijęs.

Sanitarinė tvarto būklė didele dalimi priklauso nuo tinkamo mėšlo tvarkymo. Mėšlas puiki terpė įvairių mikroorganizmų dauginimuisi: 1 g mėšlo galima suskaičiuoti iki 1 mln. įvairių mikroorganizmų, pelėsinių ir mielinių grybelių ir kt. Mėšle kaupiasi ir ligas sukeliantys mikroorganizmai, kurie gali būti pavojingi ne tik laikomų gyvulių, bet ir žmonių sveikatai. Todėl labai svarbu reguliariai tvartus valyti nuo susikaupusio mėšlo ir nešvaraus kraiko.

Rudenį pastebimas ir padidėjęs graužikų aktyvumas. Suvežus pašarus į laikymo vietas būtina pasirūpinti ir graužikų ir kitų kenkėjų naikinimu. Tai reikia atlikti reguliariai. Jei graužikams naikinti naudojami nuodai, būtina pasirūpinti, kad prie jų neprieitų naminiai gyvūnai.

Artėjant šalčiams

Šaltuoju metų laiku būtina apsaugoti gyvūnus nuo šalčio, žvarbaus vėjo ir kritulių. Spustelėjus šaltukui reikėtų pasirūpinti, kad langai, durys, pastato konstrukciniai sujungimai būtų sandarūs, nepraleistų vėjo ir šalčio, paliekant tik ventiliacijai skirtas angas, ant grindų kreikti pakankamu kiekiu sausų pakratų.

Reikėtų atsiminti, kad, pavyzdžiui, suaugusi karvė kasdien į orą iškvepia apie 12 litrų vandens garų.

Žiemą labai svarbu gyvūnus šerti įvairesniu, gyvūno fiziologinius poreikius atitinkančiu pašaru. Šalčio metu gyvūnų kūno temperatūrai palaikyti reikia daugiau pašaro ir vandens, todėl reikėtų iš anksto pasirūpinti pakankamu pašarų kiekiu. Be to, reikia stebėti, kad geriamasis vanduo neužšaltų arba gyvūnus reguliariai girdyti. Žiemą tvartuose uždarytiems ar pririštiems gyvuliams, kai leidžia oro sąlygos, turi būti sudaryta galimybė pajudėti lauke – tai gerina gyvulių savijautą, padeda apsaugoti nuo ligų.

Gyvulių laikytojas turėtų atsiminti, kad:

1. Gyvulius reikėtų apžiūrėti bent du kartus per dieną;
2. Įtarus užkrečiamąją ligą, nedelsiant kreiptis į privatų veterinarijos gydytoją ar teritorinę VMVT;
3. Pasirūpinti, kad į tvartus nepatektų laukiniai ir bešeimininkiai gyvūnai, paukščiai;
4. Drausti pašaliniams asmenimis, nesusijusiems su gyvulių priežiūra, lankytis gyvulių laikymo vietose;
5. Stengtis įsigyti tik patikrintos sveikatos gyvulius. Naujai įsigytus gyvulius laikyti atskirai bent 21 dieną;
6. Bandos gyvulius reguliariai tirti dėl užkrečiamųjų ligų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos