Artėja ruduo. Vandens telkiniai tuoj atšals, tačiau mūsų augintiniai vis tiek norės maudytis. Išlipus į krantą, košiant rudeniškam vėjui, jų kailis ilgai nedžiūva, o jeigu jie prigula ant atvėsusios žemės, gali sušalti.
Pavojus šuns sveikatai kyla, kai kūno temperatūra nukrinta žemiau negu 37,5° C (normali temperatūra yra 38°–38,5° C).
Termoreguliacijos procesai
Šuns kūno temperatūra gali nukristi ne vien dėl šaltos aplinkos. Taip gali atsitikti patyrus sunkią traumą, apsinuodijus.
Gyvūno termoreguliacijos procesus gali paveikti įgimti negalavimai, širdies bei kraujotakos ligos, stresas, sekinantis fizinis krūvis, inkstų ir kepenų darbo sutrikimai. Termoreguliacijos procesai dažniau sutrinka ir senyviems šunims, kūno temperatūra gali nukristi ir dėl bendro išsekimo, prastos mitybos arba ilgai užsitęsusio alkio.
Šiltakraujų gyvūnų vidinę kūno temperatūrą palaiko biologinė savireguliacija (homeostazė). Kai šalta, savireguliacija pasireiškia drebuliu, kraujo tekėjimo į odą ribojimu, šilumą generuojančių hormonų išskyrimu.
Hipotermijos atveju išvardytų procesų nebepakanka, kad būtų išsaugota normali kūno temperatūra – organizmas pradeda eikvoti svarbius energijos resursus.
Hipotermija dažniau pasitaiko tarp mažų, 5–16 savaičių amžiaus, šuniukų, nes jų raumenų masė ir poodinis riebalų kiekis dar nepakankamas, kad palaikytų stabilią kūno temperatūrą. Mažiems šuniukams reikia papildomo šilumos šaltinio.
Termoreguliacijos sutrikimų pasitaiko ir tarp suaugusių dekoratyvinių veislių šunų (nykštukiniai pinčeriai, čihuahua ir kt.), nes jų kūneliai maži, o smegenų masė didelė. Smegenims maitinti reikia daugiau gliukozės, kuri yra organizmo energijos šaltinis. Štai kodėl patartina mažų veislių šuniukus šerti ne vieną, o tris kartus per dieną, kad jie nuolat papildytų energijos atsargas.
Organizmo atšalimui užsitęsus, medžiagų apykaita pradeda lėtėti, nebemaitinamos ir todėl gali būti pakenktos šuns smegenys.Apskritai, kokybiškas, visavertis ėdalas yra šunų energijos, o tuo pačiu ir šilumos, šaltinis.
Pirmoji pagalba ištikus hipotermijai
Kai sušalęs šuo dreba, jo kūnas „gamina“ šilumą, bet jei ilgiau negali sušilti, susitraukia paviršinės kraujagyslės, pabąla dantenos – gyvūno organizmas taupo šilumą gyvybiškai svarbiems vidaus organams.
Organizmo atšalimui užsitęsus, medžiagų apykaita pradeda lėtėti, nebemaitinamos ir todėl gali būti pakenktos šuns smegenys. Kraujui nemaitinant smegenų, šuo tampa apatiškas, vangus, nebereaguoja į aplinką, sunkiai alsuoja. Situacijai blogėjant, gali prarasti sąmonę.
Pastebėjus pirmuosius hipotermijos požymius, reikia nešti šunį į šiltą patalpą, pridėti šildomąją pūslę arba butelį su šiltu vandeniu. Masažuoti raumenis, suvynioti, uždengti šiltu apklotu. Jei yra sąmoningas, priversti palakti šilto sultinio.
Būtina pamatuoti gyvūno kūno temperatūrą, nuolat ją tikrinti. Jeigu šuns kūno temperatūra nukrinta žemiau kaip 36° C, dingsta drebulys, gyvūnas darosi apatiškas, vangiai kvėpuoja, būtina kuo skubesnė veterinarinė pagalba.
Esant stipriai hipotermijai, reikia profesionalios medikų pagalbos ir gydymo, kadangi gresia plaučių uždegimas ar kt. komplikacijos.
Ir net jei sušilęs ir atkutęs šuo jaučiasi gerai, vis tiek gali išlikti hipotermijos padarinių. Viena didžiausių blogybių – imuniteto susilpnėjimas, organizmo nusilpimas. Gyvūnas gali pasigauti bet kokį virusą, dažniau sirginėti, prarasti apetitą.
Kad to būtų išvengta, veterinarijos gydytojai atlieka kraujo tyrimus, įvertina šuns būklę ir skiria vitaminų bei papildų.
