Viena projekto iniciatorių Viktorija Čmilytė–Nielsen sako, kad šiuo metu gyventojai atsiduria nelygioje padėtyje, nes didelė dalis miestų ir rajonų savivaldybių renka rinkliavą už namuose laikomus keturkojus, o individualių namų savininkai tokio mokesčio nemoka.
„Rinkliavos už gyvūnų laikymą daugiabučiuose reikia atsisakyti, nes šis mokestis niekaip negerina sąlygų katėms ir šunims, taip švaistomos lėšos brangiam rinkliavos administravimui, o svarbiausia – rinkliavą šiuo metu yra įpareigoti mokėti tik daugiabučių namų gyventojai. Tokie įsipareigojimai prasilenkia su sveiku protu, nes, pavyzdžiui, privačių namų gyventojai jokio mokesčio nemoka“, – frakcijos išplatintame pranešime cituojama V.Čmilytė–Nielsen.
Pasak parlamentarės, rinkliavos dėl brangiai kainuojančio administravimo ir kitų priežasčių jau atsisakė Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno, kai kurių mažesnių miestų bei rajonų savivaldybės, bet kai kuriose mėnesinė rinkliava už daugiabučiuose auginamas kates ir šunis siekia nuo 30 centų iki 2 eurų.
Gyvūnų teises ginančių organizacijų duomenimis, per dešimtmetį nuo rinkliavos įsigaliojimo savivaldybėse įregistruota tik apie 5-10 proc. visos laikomų šunų ir kačių populiacijos.
Šiuo metu galiojančio Rinkliavų įstatymo 11 straipsnis numato, kad savivaldybių tarybos turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už gyvūnų (šunų, kačių) registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose.
