Būtent šikšnosparniai evoliucijos eigoje surado unikalų būdą ištverti nepalankias sąlygas. Jie hibernuoja – užmiega žiemos miegu.
Hibernacija yra procesas, kurio metu labai sulėtėja visi gyvybiniai procesai, o kūno temperatūra nukrenta iki aplinkos temperatūros. Galima sakyti, kad gyvūnas „iš šiltakraujo virsta šaltakrauju gyvūnu“.
Hibernacija yra procesas, kurio metu labai sulėtėja visi gyvybiniai procesai, o kūno temperatūra nukrenta iki aplinkos temperatūros.
Dėl to, šie žvėreliai žiemos metu sunaudoja ypač mažai energijos ir visai nesimaitina. Šikšnosparniams padeda ir riebalų atsarga, kurią sukaupia per šiltąjį sezoną.
Pasak Lietuvos edukologijos universiteto docento Kazimiero Baranausko, šikšnosparnis, kurio masė 4 gramai, sukaupia vos 1 gramą riebalų, tačiau to pakanka sėkmingai hibernacijai. Tačiau nuolatinis šikšnosparnių trikdymas ir lankymasis jų žiemojimo vietose sumažina jų šansus sulaukti pavasario, nes kiekvienas pabudimas atima bereikalingos energijos.
Pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, yra plačiai taikoma šikšnosparnių žiemaviečių apsauga – jas uždarant grotomis. Čia gali patekti tik chiropterologai – mokslininkai, tiriantys šikšnosparnius ir galintys atlikti reikalingus tyrimus. Apsaugotuose žiemavietėse šiems žvėreliams yra daugiau šansų išgyventi.
Tiesiog netrukdykite šikšnosparniams žiemoti.
Kur žiemoja šikšnosparniai
Beje, šikšnosparniai mėgsta įsikurti žmogaus kaimynystėje – apšiltintose palėpėse, rūsiuose, tuneliuose, nes čia yra optimaliausia temperatūra ir drėgmė šiems gyvūnams hibernuoti. Aišku, ne visiems gali būti priimtina tokių padarėlių kaimynystė, bet nereikėtų pamiršti, kad vienas šikšnosparnis per vasaros naktį gali sugauti virš tūkstančio mus puolančių uodų! Tai kiek sugaudo ir suėda per šiltąjį sezoną ir palengvina mums gyvenimą?!
Taigi kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie šių unikalių gyvūnų apsaugos, ypač kai tą padaryti labai paprasta – tiesiog netrukdyti šikšnosparniams žiemoti.