Neįtikėtina, tačiau šikšnosparniai sudaro beveik ketvirtį visų pasaulyje egzistuojančių žinduolių rūšių. 160 iš jų – vaisiaėdžiai šikšnosparniai. 60 iš jų vadinami skraidančiomis lapėmis, nes jų snukučiai panašūs į lapių snukučius. Nepaisant panašumo su keturkojais bėgiojančiais plėšrūnais, didžiausi pasaulyje šikšnosparniai yra vegetarai – minta vaisiais ir nektaru. Viena juodoji skraidanti lapė sveria apie 700 g.
Australijos šiaurėje, Papua Naujosios Gvinėjos vakaruose ir Indonezijoje gyvenančių juodųjų skraidančių lapių mažyliai (viena patelė sykį per metus atsiveda vieną atžalą) pirmaisiais savo gyvenimo mėnesiais skraidyti nemoka – jais rūpinasi jų mamos. Naktimis jos ieško vaisių ir nektaro. Beje, vadovaudamosis rega ir uosle. Per naktį ieškodami maisto šie šikšnosparniai gali sukarti iki 50 km. Kaip ir daugelis kitų vaisinių šikšnosparnių ir šikšnosparnių-vampyrų, juodosios skraidančios lapės echolokacija nesinaudoja.
Didžiausi planetoje šikšnosparniai gana aktyvūs ir dienos metu: jie gyvena milžiniškomis kolonijomis, kurias sudaro šimtai tūkstančių skrajojančių lapių. Juodieji šikšnosparniai dienos metu nuo kaitrios saulės spindulių slepiasi upių mangrovių sąžalynuose ir medžių paunksmėse. Kai nepadeda šešėliai ir paunksmės, šie įstabaus dydžio sutvėrimai vėsinasi savo seilėmis – išsilaižydami savo kūną ir padengdami jį seilių sluoksniu: garuojanti seilių drėgmė šiek tiek vėsina įkaitusius šikšnosparnių kūnus.
Tačiau kai vienoje medžių giraitėje įsikuria šimtai tūkstančių šikšnosparnių, atmosfera kaista ne tik tiesiogine prasme: šikšnosparniai nevengia santykių aiškinimosi – kam priklauso viena ar kita medžio šaka.
