„Yra tokių specialistų, kurie yra įsitikinę, kad šunys turi labai aukštą intelektą. Aš manau, kad šunys tiesiog klauso duodamų komandų. Vilkai nebuvo prijaukinti tam, kad suprastų žmones, o tam, kad jų klausytų. Ir toliau buvo veisiami tik tie, kurie tai darydavo geriausiai“, – aiškino raidos psichologas Davidas Buttelmannas.
Tačiau ne visi mokslininkai linkę sutikti su D. Buttelmanno nuomone. Jau seniai įrodyta, kad šunys žmonių gestus supranta kur kas geriau nei vilkai ar net šimpanzės. Pavyzdžiui, kai žmogus pirštu rodo į daiktą – dubenėlį su maistu ar žaislą – šunys į tai sureaguoja ir eina linkt to daikto, rašo the-scientist.com.
„Šunys labai gerai supranta gestus. Ir jie tai daro kur kas geriau nei kiti mūsų tyrinėti gyvūnai“, – teigė tyrėja Juliane Kaminski.
Ar tai reiškia, kad šunys ne tik supranta gestą, bet ir tai, ką žmogus turi omeny jį rodydamas? Dar 2011 m. J. Kaminski su kolegomis nustatė, kad šunys į žmogaus gestus reaguoja tik tada, kai prieš tai su jais užmezgamas akių kontaktas.
Ar tai reiškia, kad šunys ne tik supranta gestą, bet ir tai, ką žmogus turi omeny jį rodydamas? Dar 2011 m. J. Kaminski su kolegomis nustatė, kad šunys į žmogaus gestus reaguoja tik tada, kai prieš tai su jais užmezgamas akių kontaktas. Tačiau šunys atkreipia dėmesį ir į tokius gestus, kurie nėra rodomi tiesiai jiems. „Tai įrodo, kad šunys supranta – kai rodoma pirštu, informacija gali būti naudinga“, – sakė J. Kaminski.
Knygos „Genius of Dogs“ autorius, Duke universiteto (JAV) tyrėjas Brianas Hare įsitikinęs, kad pastarasis tyrimas visiškai neatskleidžia šunų psichologijos.
„Jeigu vaikas išmoksta matematiką, ar tuomet manote, kad jis jos nesupranta?“, – klausia B. Hare. Anot jo, šunys ir kūdikiai turi beveik vienodas galimybes interpretuoti žmonių gestus. To nesugeba padaryti net žmogbeždžionės. Šunys seka ir kryptį, į kurią žiūri žmogaus akys. „Taip pat šunys gali atrasti paslėptą maistą ar žaislus, jeigu tos vietos būna kaip nors pažymėtos“, – pridūrė B. Hare.
Be to, B. Hare ir antropologai iš Maxo Plancko instituto (Vokietija) 2013 m. pradžioje įrodė, kad šunys ne tik sugeba suprasti gestus, bet ir emocijos. Eksperimento metu šunims buvo atidaromos dėžės, o tai darantys žmonės tuo metu šypsojosi, reiškė pasišlykštėjimą arba buvo nutaisę neutralią veido išraišką. Pastaroji emocija buvo gana sunkiai atpažįstama, bet džiaugsmą arba pasišlykštėjimą šunys suprasdavo beveik iš karto.
„Rezultatai mus labai nustebino. Tikrai nesitikėjau, kad šunys gali suprasti emocijas, nes tai – ne duodama komanda“, – stebėjosi D. Buttelmannas.
„Panašu, kad po to, kai šuo tapo naminiu gyvūnu, jo ir žmogaus bendravimas tapo labai artimas“, – teigė Cambridge universiteto tyrėja Ljerka Ostoji.
B. Hare tikina, kad ateityje dar reikės atlikti daug tyrimų ir nustatyti, ar emocijų supratimas reiškia, kad šuo „supranta“, ar tiesiog jo smegenyse įvyksta tam tikri automatiški procesai.
