Tai gali būti šylančio klimato pasekmė, žiemos tampa vis šiltesnės ir ne tokios baisios laukiniams paukščiams. Tačiau kai netikėtai užklumpa speigas ir termometro stulpelis rodo neigiamą 20–30 laipsnių temperatūrą, tenka suklusti ir prisiimti atsakomybę už šiuos gyvūnus.
Gyvūnų globėjų asociacija, kaip ir kiekvienais metais šaltąjį sezoną, primena, kad žiemoti Lietuvoje likusiais paukščiais reikia rūpintis. Dalis paukščių yra lesinami ir žmonių prijaukinami. Pramogaudami ar iš geros valios, manydami, kad daro gerą darbą, bet dėl nežinojimo, šiltuoju sezono metu lesindami paukščius žmonės juos prijaukina.
Jeigu jau pradėjote rūpintis ir globoti paukščius šiltuoju metu, tai turite daryti visus metus.
„Jeigu jau pradėjote rūpintis ir globoti paukščius šiltuoju metu, tai turite daryti visus metus. Atšalus orams paukščiams ieškoti maisto tampa vis sudėtingiau ir tai reikalauja daugiau pastangų, o iš dalies pasikeitęs gyvenimo ritmas jiems teikia daugiau grėsmės nei gerovės.
Būkite budrūs – įspėkite ir informuokite savo vaikus, artimuosius, kad atėjus šaltajam sezonui jie neliktų abejingi ir pasirūpintų savo aplinkoje gyvenančiais paukščiais, kurie stebina savo grožiu ir skleidžiama šiluma. Atminkite, kad lesinti paukščius galima tik natūraliu grūdiniu maisto daviniu, jokiu būdu neduokite bandelių ar kitų sintetinių maisto gaminių, nes nuo jų gyvūnai gali nugaišti“, – perspėja gyvūnų globėjų asociacija.
Taip pat reikėtų žinoti, kad paukščiams pageidautina paįvairinti maistą, o tai gali būti grūdai, daržovės. Berkite pašarą kuo arčiau paukščių, – geriausia iškart į vandenį, ir leiskite sulesti viską, o tik po to duokite daugiau. Nepamirškite, kad didesniems paukščiams reikia didesnio kiekio maisto.
Pagalba reikalinga tik sužeistam paukščiui
Kaskart, užėjus šalčiams, padaugėja pagalbos skambučių, bet dauguma jų būna klaidingi. Žmonės visuomet linkę perdėti ir sutirštinti situaciją.
Jei radote paukštį, panašų į sužeistą, jei nėra grėsmės jums, prieikite ir įsitikinkite, kad pagalba sparnuočiui reikalinga ir būtina.
Gelbėtojams dažnai tenka išgirsti kuriozinių istorijų, kuomet vandens paukščiai supainiojami su negyvais objektais ar tiesiog su apledijusia sniego pusnimi. Kartais žmonės pasakoja, kad gyvūnas ilgą laiką nerodė gyvybės ženklų, tiesiog nejudėjo ir buvo lyg sustingęs, bet taip gali atsitikti todėl, kad jis kaupia energiją ar šildosi.
Paukštis blaškosi ir būna neramus, jeigu yra smarkiai sužeistas, kartais ant sniego pastebimos kraujo dėmės, kurios iškart signalizuoja apie pavojų. Tuomet reikia kuo skubiau reaguoti ir ieškoti profesionalios pagalbos. Jeigu atsitiko taip, kad radote sužeistą ir nusikamavusį paukštį, skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112. Operatoriai iš karto informaciją perduos Gyvūnų globėjų asociacijai, kurios personalas pasirūpins reikiama globa ir priežiūra.
Kaip elgtis, jeigu radote prišalusį vandens paukštį
Mąstykite racionaliai ir nekelkite grėsmės savo saugumui. Artindamiesi prie paukščio būkite budrūs, kad neįlūžtų ledas, ir įvertinkite situaciją, ar saugu.
Paukščiai dažniausiai prišąla, kai oro temperatūra nukrenta žemiau -20 laipsnių Celsijaus. Paprastai jie neužsilieka vienoje vietoje ar properšoje, jeigu jaučia, kad oras šąla. Jie palieka savo buvimo vietą ir keliasi į kitą, nebent, neradę maisto atsargų ir užšalus vandeniui, nusilpsta. Jų paskutinė viltis – kad bus pamaitinti, nes yra prijaukinti.
Jeigu įsitikinote, kad paukščio plunksnos prišalusios prie žemės ar ledo, pamažu pasistenkite išlaisvinti sparnuotį pats. O jeigu matote, kad sukeliate skausmą ar nepajėgiate, tuomet kvieskite specialistus.
