Jie iškrito iš madingiausių šunų sąrašo viršūnės. Juos pakeitė kiti nelaimėliai – jorkšyrai ir haskiai. Šita naujiena pasidalijau su savo draugužiu aviganiu. Nepatikėsite, bet ir jis džiaugėsi. Tikrai tikrai.
Ką reiškia būti madingiausių šunų sąrašo viršuje? Dalis mūsų piliečių yra be fantazijos. Jie gyvena žiūrėdami, ką daro kiti. Ir mėgdžioja kitus. Daugybė žmonių. Net vardus savo vaikams renka pagal visokias madingumo lenteles. Šitie žmonės be fantazijos dažnai yra ir visiški nemokšos. Jie manosi, kad jau viską žino. Tarkime, jei jiems kokiame nors versle sekasi, tai tarsi rodo, kad jie yra visų gyvenimo tiesų žinovų žinovai. Tokiems žmonėms prestižo reikalas turėti ir madingą šunį. Įsivaizduojate, koks malonumas pasigirti savo kolegai – turiu aviganį, beveik vilkas. Čia tas pats, kaip pasigirti nauju madingiausiu automobiliu.
O kas tai yra vokiečių aviganis? Šunų genijus. Proto jis turi devynis kartus daugiau už daugumą žmonių. Su juo reikia dirbti nuo mažų dienų. Mokyti, skirti daugybę laiko ir dėmesio. Čia visiškai tas pats, kaip su mažu vaiku. Ir jis tarnaus žmogui ir bus laimingas. Ne veltui juk populiariausias tarnybinis šuo, nuo neatmenamų laikų.
Neišvedei laiku pasivaikščioti, šuo staugia. Nemokai visokių šuniškų gudrybių, vėl staugia. Maitini visokiu šlamštu, vėl balsiukas.Ir kas nutinka su šituo genijumi, kai jis pakliūva į kokio turtingo nemokšos rankas? Prikabinamas grandine prie būdos, arba uždaromas į voljerą. O meilę tokiam šuniui šeimininkas rodo didelę. Maitina jį visokiais skanėstais. Kad ir karbonadais ar filė. Nes tokių žmonių supratimas ir apie šunis, ir apie meilę tik toks ir yra. Ir viskas gražu.
Jam nesuvokiama, kad šitas šuo nelaimingas. Jo smegenys taip sutvarkytos, kad reikalauja darbo. Šuo gyvena kvapų pasaulyje. Skaityti kvapus jam tas pats, kaip žmogui skaityti knygą. Jam reikia daug judėti. Nepakanka, kad jis retkarčiais paleidžiamas po gražų kiemą pabėgioti. Daug aviganių taip leidžia savo dienas, kadangi buvo populiariausių sąraše. Dabar, tikiuosi, reikalai pasikeis. Neprestižas bus jį turėti.
Aš, beje, siūlyčiau šunų pardavėjams, kuriems tai ne tik verslas, tokį racionalų pasiūlymą. Patikrintas ir puikiai veikiantis šitas reikalas. Prieš parduodant vokiečių aviganį, išmokyti jį ginti savo teises. Paprastu būdu. Staugimu. Neišvedei laiku pasivaikščioti, šuo staugia. Nemokai visokių šuniškų gudrybių, vėl staugia. Maitini visokiu šlamštu, vėl balsiukas. Tokio šuns nepakankinsi, kaimynai susidomės, ką čia su žvėrimi daro. Ir viskas bus liuks. Kiti žinos, kad su šituo šunimi nemokšoms nėra ką veikt.
O kas laukia jorkšyrų ir haskių nežinau. Manau, jiems nekokie laikai atėjo.
