250 – optimalu
Skelbiama, kad Lietuvoje vilkų turėtų gyventi apie 250. Jeigu šių plėšrūnų mažiau – vilkams gresia išnykimas. Pernai surengtos apskaitos metu suskaičiuota lygiai 250 vilkų, todėl 50 leista sumedžioti.
Skaičiuojami vilkai tik valstybiniuose miškuose, kiek jų gyvena privačiose teritorijose – nežinoma. Tauragės medžiotojų draugijos medžioklės žinovas Vitas Mikalauskas sako, kad valstybiniai miškai mūsų rajone ribojasi su privačiais, tad vilkų skaičius negali skirtis. Praėjusių metų pabaigoje kilus klausimui, kiek iš tiesų Lietuvoje gyvena vilkų, aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pareikalavo, kad medžiotojai per šių metų vasarį–kovą suskaičiuotų ir pateiktų tikslius vilkų populiacijos šalyje skaičius.
Yra keturis kartus daugiau?
Tauragės medžiotojai įsitikinę, kad Lietuvoje vilkų populiacija gerokai didesnė nei skelbiama.
– Manau, kad susumavus visus gautus rezultatus turėtų paaiškėti, kad Lietuvoje gyvena maždaug 1 000 vilkų, – sakė vienas medžiotojas.
Jo nuomonei pritaria ir miškininkai: Šilinės girininkijos darbuotojas pasakojo, eidamas į darbą miško kelyje susitikęs du vilkus. To anksčiau nebūdavę.
– Ir iš to, kad vilkai elgiasi taip drąsiai, galima spręsti, kad jų populiacija mūsų miškuose yra ganėtinai pagausėjusi, – dar vasario mėnesį sakė Šilinės girininkas Bronislovas Ambrozas.
Laukia medžiotojų duomenų
Tauragės aplinkosaugininkai subendrintų iš miškininkų ir iš medžiotojų gautų rezultatų tebelaukia, todėl nuo pasisakymų apie vilkų populiaciją susilaiko.
– Iš ministerijos naujienų dar negavome. Medžiotojų būreliai duomenis ministerijai turėjo pateikti iki balandžio 1 dienos, o mes juos gausime dar vėliau, – sakė Tauragės aplinkos apsaugos agentūros vadovas Romas Jurgelionis.
Vytautas Mockus ir Petras Survilas šįkart irgi nieko daugiau pasakyti negalėjo, tik užsiminė, kad 2012-aisiais vilkų medžioklė buvo sustabdyta, kai buvo nušauti 47 vilkai.
Tauragės miškuose – 26 vilkai
Tauragės miškų urėdijos darbuotojai urėdijai priklausančiuose miškuose vilkus suskaičiavo gana greitai. Miškininkų nuomone, šių plėšrūnų pas mus yra gana daug ir jų medžioklė turėtų būti leistina.
– Per dvi dienas suskaičiavau 5 vilkų pėdsakus, kiti mano kolegos sakė aptikę dar daugiau vilkų. Manau, kad Tauragės apylinkėse vilkų yra daugiau nei reikia: 1000 žmonių tenka maždaug po 1 vilką, – skaičiavo B.Ambrozas.
Miško apsaugos inžinierius Saulius Austrevičius, surinkęs visų girininkijų pateiktus duomenis, konstatavo – šios rūšies plėšrūnų netrūksta.
– Valstybiniuose miškuose suskaičiuota 20–30 vilkų. Tai gana daug. Palyginimui galiu pasakyti, kad ankstesniais metais savo miškuose aptikdavome tik 5–10 vilkų pėdsakus, – sakė S.Austrevičius.
Žmonės – ne visagaliai
Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direktorius Algis Butleris prieš anksčiau pasisakiusiųjų nuomonę stoja piestu.
– Kas tas žmogus yra, kad įsivaizduoja galįs reguliuoti kitų gyvūnų populiaciją? Gal palikime gamtai pačiai spręsti, kiek kokios rūšies gyvūnų žemėje turi būti? Aš, pavyzdžiui, netikiu, kad Lietuva – vilkų kraštas. Karšuvos girioje, kuri apima ne tik Tauragės, bet ir gretimų rajonų, savivaldybių teritorijas, gyvena vos 10 vilkų, o rezervato teritorijoje vilkų apskritai nėra. Pas mus, pastebėjome, nuolat lankosi 5 vilkai. Tokia vilkų populiacija buvo prieš metus, tokia ar panaši yra ir šiemet. Panašus vilkų skaičius Karšuvos girioje buvo ir prieš 3 metus. Tad nemanau, kad vilkų populiacija smarkiai didėja ar kad reikėtų dėl to nerimauti. Žinoma, vilkas tam ir yra vilkas, kad kartais ką nors sumedžiotų, papjautų. Gali būti, kad vilkams paklius ir ūkiniai gyvuliai. Bet tai tik vienetai. Netoli rezervato gyvena ūkininkas, auginantis bandą avių. Jis nesiskundžia, kad vilkai jo avis skerdžia. Be to, vilkas juk yra miško sanitaras, vienintelis gyvūnas, galintis reguliuoti šernų populiaciją. Kartais žmones užvaldo nepagrįsta baimė, ir jie imasi neapgalvotų veiksmų. Reikėtų susimąstyti, kad vilkų populiaciją pirmiausia reguliuoja maisto ištekliai. Pavyzdžiui, Lenkijoje jau daug metų vilkų medžioklė draudžiama, bet vilkų ten nėra per daug, jie žūva iš bado. Tad ir Lietuvai tapti vilkų kraštu nėra jokių perspektyvų: vilkai pas mus paprasčiausiai neišsimaitintų ir žūtų, – įsitikinęs gamtininkas.
Netrukus – nauja vada
Geroką vilkų Tauragės miškuose populiacijos pagausėjimą užfiksavę miškininkai su nerimu laukia gegužės mėnesio, kai dienos šviesą išvys naujos vilkų vados. Paprastai viena vilkė atsiveda 3–9 jauniklius. Naujos vados vilkiukai pradeda medžioti sulaukę vienerių metų – kai jiems išdygsta visi dantys.
Kad vilkai pultų žmones, teigiama, nepasitaiko. Tačiau liepos–rugpjūčio mėnesiais, kai vilkiukai mokomi medžioti, aukomis gali tapti be priežiūros vaikščiojantys maži vaikai. Miško sanitaro vardas vilkui tenka dėl to, kad jis medžioja nukaršusius, ligotus gyvūnus. Gali ilgai badauti, bet pasitaikius progai stengiasi pasisotinti kelioms dienoms. Minta beveik viskuo, ką pagauna – nuo pelės iki briedžio, bet pagrindinis maistas – laukiniai kanopiniai. Jei maisto mažai, neatsisako vabzdžių ir uogų.
Medžiojanti gauja gali klajoti iki 1 000 kv. km plote. Vilkai medžioja labai organizuotai, turi gerą regą, klausą ir uoslę, gali mėtyti pėdas. Medžioja dažniausiai naktį. Tamsoje mato geriau negu kiti šuninių šeimos plėšrūnai. Stūgauti vilkai pradeda sutemus. Vilko staugimas gali būti girdimas net už 16 km. Stūgavimas yra vilkų bendravimo būdas. Taip vilkai ne tik bendrauja tarpusavyje, bet ir praneša apie ginamą teritoriją ar sumedžiotą grobį. Manoma, kad daugiausia vilkų yra Žemaitijos, Pietryčių bei šiaurės Lietuvos miškuose.
