Šunų peršalimas dažniausiai pasireiškia viršutinių kvėpavimo takų uždegimu. Juo susergama ilgai buvus šaltame ore, susilpnėjus imunitetui arba kontaktuojant su sergančiais šunimis. Peršalimo simptomai:
– Sunkumas kvėpuojant dėl nosies užsikišimo;
– Išskyros iš nosies ar akių;
– Kosėjimas;
– Pakilusi temperatūra;
– Čiaudėjimas.
Nėra visuotinai pripažinto gydymo nuo peršalimo. Galima tik terapija, papildoma priežiūra, kuri palengvina šuns peršalimo simptomus, greitina sveikimą. Jei įtariate, kad Jūsų šuo peršalo, pirmiausia pasirūpinkite:
– Šiluma. Šuns būda ar šuns guolis turi būti šilti, apsaugoti nuo skersvėjų, tiesioginio vėjo;
– Ramybe. Trumpinkite pasivaikščiojimų laiką, nes dėl šalto oro susiaurėja bronchai, tai dar labiau sunkina kvėpavimą. Be to sergančiam šuniui būtina ramybė;
– Mityba. Jei šuo laikomas lauke, paruoškite šilto pašaro (mėsos nuoviro, košės). Šaltuoju metu galima sausą pašarą pakeisti konservais. Kaip skanėstą šuniui galima duoti po arbatinį šaukštelį medaus, jis pasižymi antiseptinėmis savybėmis, turi kalorijų, kurių reikia šaltuoju metu. Prevencijai galima naudoti specialius vitamino C papildus;
– Vandeniu. Esant peršalimui, gyvūnui būtina suvartoti pakankamai vandens. Jei šuo nenori lakti, galima vandenį maišyti su sultiniu. Jei šuo laikomas lauke, stebėkite, kad vanduo šuns dubenyje neužšaltų.
Sniego džiaugsmai ir pavojai
Neleiskite šuniui ėsti sniego. Jo temperatūra yra žemesnė, nei šalto vandens, sniego skanavimas – lengviausias būdas peršalti.
Šunys, priešingai nei žmonės, stovėdami ant sniego basi neperšąla. Taip yra dėl skirtingo įtekančių ir ištekančių kraujagyslių išsidėstymo. Šunų pėdučių kraujotaka skiriasi tuo, kad venos (ištekančios kraujagyslės) tankiai apraizgo arterijas (įtekančias kraujagysles), taip arterinis kraujas sušildo veninį. O peršalama būtent tuomet, kai atidavęs šilumą veninis kraujas grįžta į širdį ir teka į plaučius. Dėl šios šunų pėdų kraujagyslių ypatybės į širdį grįžta normalios temperatūros kraujas.
Kada reikėtų susirūpinti?
Pradžioje peršalimo simptomai būna silpni ir praeina per savaitę, jeigu šuo laikomas šiltai. Tačiau, jei imuninė sistema yra susilpnėjusi, paprasčiausias peršalimas gali komplikuotis ir pereiti į plaučių uždegimą. Todėl jeigu peršalimo simptomai kamuoja jauniklius arba pagyvenusius šunis, būtina juos parodyti veterinarijos gydytojui. Nes šunų, priklausančių šioms amžiaus grupėms, imuninė sistema yra silpnesnė, ir peršalimas retai kada praeina be specialaus gydymo. Taip pat silpną imunitetą turi ir kambariniai šunys, kurie retai būna lauke.
Jeigu peršalimo simptomai stiprėja, šuo sunkiai kvėpuoja, jaučia akivaizdų diskomfortą, nustoja lakti, būtina pradėti medicininį gydymą. Šie simptomai rodo, kad prie peršalimo (virusinės infekcijos) prisidėjo bakterinė infekcija. Tokiu atveju skiriami antibiotikai, kurie nors ir neveikia virusų, bet naikina bakterijas, taip organizmas tampa pajėgus pats kovoti su peršalimo sukelėjais – virusais.
Svarbu nesumaišyti peršalimo simptomų su šunų paragripo, šunidžių kosulio, šunų maro ligomis. Šios ligos diagnozuojamos pagal papildomus požymius ir tyrimus. Be to, nuo jų apsaugo vakcinacija.
Anksti pastebėtas šuns peršalimas yra lengvai išgydomas. Tačiau, jei rūpinsitės šuniu, laikysite jį šiltai ir sveikai maitinsite, gydytis nė neprireiks.
Kaip savo augintinį apsaugoti nuo peršalimo ir kitų žiemiškų pavojų, skaitykite šiame straipsnyje.
