Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Zoologijos sodas į laisvę paleido 73 balinius vėžlius

Trečiadienį Metelių regioniniame parke į laisvę sėkmingai buvo paleisti 73 vėžliukai. Baliniai vėžliukai paleisti atgal į gimtąsias vietas – kiekvienos dėties vėžliukai buvo paleisti arčiausiai tų vietovių, iš kur buvo surinkti kiaušiniai.
Baliniai vėžliai
Baliniai vėžliai

Balinis vėžlys – viena iš sparčiausiai nykstančių rūšių ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Ši rūšis yra ties išnykimo riba ir ją galima išsaugoti tik naudojant specialias apsaugos priemones. 

Metelių regioninio parko direktorius Ramūnas Krugelis pasakojo apie taikomas priemones, norint apsaugoti balinius vėžlius jų natūraliose būveinėse: „Dabar nors ir saugant dėčių vietas metaliniais tinklais, dėl klimato kaitos, esant labai karštai vasarai, vėžliukai išsivysto per greitai ir ima išsikasinėti per anksti, per greitai sunaudoja baltymo rezervą, o staiga atvėsus orams tiesiog sušąla“.

R. Krugelis teigia, jog  žmonių daroma įtaka parke nėra žalinga, parke paliktos dėtys nėra nuniokojamos, chuliganizmo nepastebėta, tačiau kartais randami tinklai, kurie kaip manoma yra nuplėšti automobiliu, važiuojant į neleistinas parko vietas. 

Tris metus iš eilės pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje Lietuvos gamtos fondo gamtosaugininkai, saugomų teritorijų specialistai, rinko balinių vėžlių kiaušinius, sudėtus netinkamose vietose, kur negalima apsaugoti jų dėčių, t. y. ant miško kelių, keliukų važiuojamosios dalies ir judrių pakelių. Taip tikimasi išsaugoti šiuos kiaušinius, kurie kol kas yra inkubuojami tik Lietuvos zoologijos sode. Paaugę vėžliai paleidžiami į gamtą.

Baliniai vėžliai
Baliniai vėžliai

Praėjusiais metais surinkti kiaušiniai buvo inkubuojami Lietuvos zoologijos sode, o išskilę vėžliukai auginami, pratinami prie kuo natūralesnių sąlygų, kad į laisvę paleistiems jaunikliams būtų lengviau prisitaikyti gamtoje ir išgyventi.

„Į Lietuvos zoologijos sodą atvežtos kiaušinių dėtys yra žymimos ir išskilę skirtingų dėčių jaunikliai laikomi atskirai. Mažyliai nuo pat gimimo kartą per mėnesį sveriami, matuojamas jų karapakso (vientisos nugarinės šarvo dalies – red. past.) ilgis, atliekama šarvo apžiūra. Kiekvienas jauniklis identifikuojamas pagal plastrono (kaulinio šarvo apatinio skydo – red. past.) nuotraukas. Dėl to galima atidžiai stebėti kiekvieno gyvūno augimą ir sveikatos būklę, analizuoti vėžliukų elgseną ir net tarpusavio santykius“, – pasakojo Lietuvos zoologijos sodo Šaltakraujų gyvūnų skyriaus vedėja Alma Pikūnienė.

Natūralios vėžlių populiacijos išliko mažiausiai melioracijos pažeistose vietose Pietų Lietuvoje: Lazdijų ir Varėnos rajonuose, Merkinėje. Dzūkija yra Lietuvos regionas, kuriame gyvena šie ypatingi ropliai, todėl dzūkai „geležines varles“ laiko didele vertybe.

Natūraliomis sąlygomis Lietuvos gamtoje iš viso gyvena tik apie 400 vėžlių, taip pat 101, kuriuos zoologijos sodas į laisvę išleido pernai.

Lyginant su kitais gyvūnais, vėžliai gyvena ilgiausiai – apie 100 metų. Sėkmingam balinių vėžlių populiacijos atkūrimui Lietuvoje reikia atvirų, medžiais neapaugusių ir gerai saulės apšviestų kūdrų. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?