Pačioje pernai metų pabaigoje į akvariumo rekonstrukcijos metu atnaujintą pingvinariumą buvo atgabenti iš Winghamo Wildlife zoologijos parko (Jungtinė Karalystė) aštuoni Humbolto (Spheniscus humboldti) pingvinai. Per šiuos mėnesius jie aklimatizavosi, priprato prie darbuotojų ir susidraugavo su muziejaus pingvinais-senbuviais.
Pasak muziejaus direktorės Olgos Žalienės, pingvinų bandos atnaujinimui buvo ieškoma jau keliolika metų.
„Tai tikrai sudėtingas uždavinys, – pasakojo muziejaus vadovė. – Humbolto pingvinai – reti gyvūnai, juos imti iš gamtos draudžia tarptautinės konvencijos, galima įsigyti tik iš zoologijos sodų, kurie juos veisia. Mokslo taryba ir Aplinkos apsaugos agentūra patikrino mūsų pingvinariumą ir konstatavo, kad jo sąlygos yra tinkamos šiems gyvūnams“.
Gyvasis pirkinys muziejui kainavo arti 80 tūkst. Eur. Pasak Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjo Arūno Grušo, tai – vienerių metų jaunikliai: penki patinėliai ir trys patelės.
„Norėsime perinti pingvinukus, todėl patelių reiktų daugiau, – sako biologas. – Bendraujame su kitais zoologijos sodais, ieškodami, kur galėtume iškeisti vieną arba du patinukus į pateles“.
Arūnas Grušas pasakojo, kad Lietuvos klimatas artimas šių pingvinų gimtųjų vietų klimatui. Jie gyvena Čilės ir Peru pakrantėje, pro kurią prateka vėsi Humbolto srovė. Ir pingvinai ir srovė pavadinta vokiečių gamtininko, keliautojo, geografo Aleksanderio fon Humbolto garbei.
Naujieji muziejaus gyventojai apetitu nesiskundžia: maitinami du kartus per dieną jie suvalgo iš viso apie 600 gr stintenės. Naujajame pingvinariume automatiškai palaikomas mikroklimatas, pritaikytas būtent šiems gyvūnams. Tačiau jie puikiai jaučiasi ir lauke, ir nardydami baseine. Lankytojai gali stebėti ir povandeninį jų gyvenime pro didelius baseino langus muziejaus žemutiniame aukšte.
Energingesni naujakuriai dažnokai prie pietų stalo apstumdo senuosius pingvinariumo gyventojus. Mat jie tikrai garbaus amžiaus – vyriausieji Martynas ir Feliksas yra išperinti dar praeitame amžiuje – 1991 metais.
„Tada patelė perino pati, tačiau susirgo ir nustipo, pasakojo Arūnas Grušas. – Todėl, tausojant gyvūnų sveikatą (39 dienas jie nesimaitindami išsėdi ant kiaušinių), buvo nuspręsta perinti dirbtiniu būdu“.
Dirbtinis perinimas pasiteisino – kasmet muziejuje atsirasdavo mieli pūkuotukai, aplink kuriuos su mėnesius tupinėdavo Arūnas Grušas ir jo skyriaus darbuotojai. Visą tą laiką jie gyveno šalia mažylių – stebėdami juos, kas tris valandas ruošdami specialų maistelį ir maitindami. Tačiau pingvinai paseno ir banda tapo nebegyvybinga – paskutinysis pingvinukas išperintas prieš dešimt metų.
Balandžio 25-oji yra minima, kaip Pasauline pingvinų diena. Ji tiesiogiai siejama su Imperatoriškaisiais ir Adelės pingvinais, kurie peri Antarktidos pakrantėse. Šiuo metu Antarktikoje prasideda pingvinų migracija. Prasidėjus žiemai pingvinai keliauja į žemyno gilumą padėti kiaušinių, o pavasarį, kai ledas pradeda tirpti, pingvinai su pingvinukais vėl grįžta gyventi atgal į vandenyną.
Humbolto pingvinai, kaip ir kitos 16 rūšių, peri tose pačiose pakrantėse, kur ir gyvena.
Pingvinai gyvena ir Pietų jūrų salose, pietiniuose Australijos pakraščiuose, Naujosios Zelandijos, Pietų Amerikos, net Pietų Afrikos pakrantėse.
Pingvinų dieną Lietuvos jūrų muziejus kviečia lankytojus nusifotografuoti su milžinišku pingvinu-kauke ir dalyvauti edukaciniuose pokalbiuose apie pingvinus, kurie rengiami 13.00–15.00 val. muziejaus kieme, prie pingvinų baseino. Taip pat lankytojai galės išsiųsti specialiai šiai dienai sukurtus atvirlaiškius su linkėjimais nuo pingvinų savo draugams.
