Malkos, anglys, dujos, granulės, vanduo – kuro ir įrenginių, kurie žiemą padėtų nesušalti namuose, pasirinkimas gausus. Deja, krizės nuskurdinti ir šiaip neturtingi lietuviai ne visada gali rinktis tai, kas patogiausia. Todėl mūsų šalyje ir toliau populiariausių namų šildymo būdu išlieka malkos.
Didelė malkų pasiūla
„Malkos yra vyraujantis šildymo būdas, – sakė bendrovės Malku.lt vadovas Nerijus. – Kitokį kurą naudojančią šildymo įrangą nėra jau taip brangu įsigyti, bet mediena šildyti namus juk yra daug pigiau nei, pavyzdžiui, dujomis.“
Mediena, nepaisant pastaruoju metu augusios šios žaliavos kainos, vis dar yra pigiausias, todėl ir populiariausias šildymo būdas Lietuvoje. Nerijaus teigimu, malkų kainos buvo gerokai ūgtelėjusios pavasarį. Pavyzdžiui, tuomet beržinių malkų kubinis metras kainavo 135 Lt, o dabar kaina smuko maždaug iki 120–130 Lt už kubinį metrą.
„Medienos sektoriuje didelė konkurencija, o kokia konkurencija dujų sektoriuje? Vienas tiekėjas, kainos kokios tik nori pas jį. Jei aš būčiau vienas medienos tiekėjas, kainas irgi reguliuočiau kaip tik norėčiau“, – svarstė Nerijus.
Bendrovės „Technika jums“ komercijos direktoriaus Regimanto Viduolio teigimu, svarbu malkas pirkti iš patikimų rankų, kad toks namų šildymas iš tiesų būtų pats pigiausias.
„Priklauso, kur ir kaip perki tas malkas. Malkas pirkti gatvėje sukapotas – tas pats, kaip granulėmis šildyti“, – įspėja R.Viduolis.
Granulės – „ant bangos“
Bendrovės „EKOtermas“ direktoriaus Arūno Nečionio teigimu, pastaruoju metu sparčiai populiarėja šildymas granulėmis.
„Pradėjus smarkiai brangti dujoms vis labiau populiarėja šildymas granulėmis. Žmonės pradėjo galvoti apie alternatyvų šildymą“, – sakė A.Nečionis.
Jo teigimu, granulinis katilas kainuoja maždaug 9 tūkst. litų, be to, įmanoma degiklį įstatyti ir į kietojo kuro katilą, tuomet perėjimas prie šildymo granulėmis kainuoja maždaug perpus pigiau – apie 4,5 tūkst. Lt.
Įmonės „Energijos parkas“ projektų vadovo Dariaus Čiapo teigimu, žmonės mieliau rinktųsi tokį šildymo būdą, kuris reikalauja kuo mažiau rūpesčio. Šildant namus geotermiškai esą užtenka įjungti įrenginius, šildant granulėmis katilu reikia pasirūpinti kartą per savaitę, o pigiausiu kuru – malkomis – namus šildantys gyventojai dėmesio tam turi skirti kasdien – pakurti katilą reikia kartą ar du kartus per dieną.
Atsisako dujų
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis, per metus dujos šilumos tiekėjams brango maždaug penktadaliu, nuo 1455 Lt/t.n.e iki 1751 Lt/t.n.e. Dėl to brangsta šildymas ne tik prie centralizuoto šildymo prijungtiems vartotojams, bet ir dujinius katilus naudojantiems gyventojams.
Dėl didžiulių dujų kainų šuolių, R.Viduolio teigimu, dujinių katilų paklausa vis mažėja.
„Šalia dujinio katilo, būna, žmonės pasistato net paprastą kieto kuro katilą ir kūrena juo. Kai gali – kūrena kietu kuru, kai kietojo kuro pritrūksta, tada dujas paleidžia“, – sakė R.Viduolis.
Dujiniai katilai, kaip ir kietojo kuro katilai, kainuoja nedaug, tačiau šildymas dujomis – bene didžiausia prabanga. Šildymas granulėmis, pavyzdžiui, yra 30–40 proc. pigesnis nei dujomis.
Brangiausia namuose įsirengti geoterminio šildymo sistemą – į ją investuoti reikės mažiausiai 10 tūkst. Lt. Šilumos siurblių kaina skiriasi priklausomai nuo būsto ploto, šilumos poreikio. Tačiau tai yra vienas pigiausių šildymo būdų, be to, ir patogiausių.
Pasak D.Čiapo, įvairius šildymo katilus galima įsirengti ir daugiabučiuose, visgi tokių užsakymų sulaukiama retai: „Būna tokie įrenginiai įvedami ir daugiabučiuose, bet daugiabučiai yra pririšti prie centralizuoto šildymo sistemos, tai šilumos tiekėjai kartais nenori jų paleisti.“