„Gyvenantieji nusidėvėjusiuose daugiabučiuose namuose yra priversti eikvoti daugiau energijos būsto šildymui, kai atnaujintų butų gyventojai džiaugiasi žymiai mažesnėmis sąskaitomis už šildymą. Pavyzdžiui, daugiau kaip 60 proc. šilumos energijos dabar yra sutaupoma jau atnaujintuose daugiabučiuose Alytuje (Birutės g. 14), Klaipėdoje (Gedminų g. 6, Panevėžio g. 9), Plungėje (Tumo–Vaižganto g. 96), turime ne vieną tokį pavyzdį“, – teigia Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) direktorius Algirdas Čepas.
Vyriausybė parengė daugiabučių namų renovacijos finansavimo modelį, pagal kurį lėšos skiriamos iš keleto šaltinių. Gyventojams, atnaujinusiems daugiabučius namus ir pasiekusiems ne mažesnę kaip D pastato energinio naudingumo klasę bei šilumos energijos sąnaudas sumažinusiems ne mažiau kaip 20 proc., valstybė kompensuos 15 proc. modernizavimo išlaidų. Jei energijos sąnaudos bus sumažintos ne mažiau kaip 40 proc., tuomet planuojama finansuoti dar 15 proc. Parama šiam projektui skiriama iš Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų pagal JESSICA iniciatyvą. Butų ir kitų patalpų savininkams, turintiems teisę į būsto šildymo kompensaciją (pensinio amžiaus asmenims, nepasiturinčioms šeimoms ar asmenims, gyvenantiems vieniems) daugiabučio namo atnaujinimas nieko nekainuoja. Visos namo atnaujinimo išlaidos, įskaitant ir paskolos bei palūkanų mokėjimą, apmokamos valstybės lėšomis.
Butų ir kitų patalpų savininkams, turintiems teisę į būsto šildymo kompensaciją (pensinio amžiaus asmenims, nepasiturinčioms šeimoms ar asmenims, gyvenantiems vieniems) daugiabučio namo atnaujinimas nieko nekainuoja.
15 būsto atnaujinimo žingsnių
Renovacijos darbai trunka ne vieną savaitę, todėl norint kitą šildymo sezoną sutikti ekonomiškesniame būste, jo atnaujinimą derėtų pradėti jau dabar. Kasdien šią savaitę pateiksime po keletą paprastų būsto atnaujinimo žingsnių, kurių iš viso bus 15.
1. Būsto atnaujinimo inicijavimas, vykdomas daugiabučio valdytojo, būsto savininkų susirinkime apibendrinant informaciją apie pastato būklę, priemones jai pagerinti ir reikalingas lėšas. Priimamas ir įforminamas bendras sprendimas dėl renovacijos.
2. Investicijų plano parengimas. Būsto valdytojas, konkurso būdu atrinkęs investicijų plano rangovą, parengia paslaugų pirkimo ataskaitą. Pateikus ją, įvertina BUPA atstovai. Gavus BUPA pritarimą, atrinktas rangovas parengia investicijų planą, kuriame pateikia informaciją apie namo būklę, numatomos renovacijos priemonės, preliminari jų kaina ir kiti susiję klausimai.
3. Viešas investicijų plano aptarimas vyksta būsto savininkų susirinkime, kuriame, esant pageidavimams, planas gali būti patikslinamas.
4. Investicijų plano suderinimas su BUPA, kuri įvertina, ar informacija atitinka teisės aktus, kitus reikalavimus.
5. Būsto savininkų patvirtinimas dėl investicinio plano vyksta balsuojant raštu arba daugiabučio namo savininkų susirinkime. Svarbiausia priimti bendrą sprendimą dėl lėšų skolinimosi. Susirinkimo protokolo kopija kartu su investicinio plano byla pateikiama BUPA.
6. Namo valdytojas pateikia paraišką kreditui gauti pasirinktame banke, kartu pateikia investicijų planą, dokumentus, įrodančius būsto valdytojo statusą, esant poreikiui, papildomus dokumentus.
7. Banko patvirtinimas įvyksta įvertinus gautus dokumentus iš namo valdytojo ir BUPA.
8. Būsto atnaujinimo darbų specialistų atranką vykdo namo valdytojas, atrinktas konkurso būdu. Sprendimas suderinamas su BUPA.
9. Kredito sutarties pasirašymas tarp banko ir būsto savininkų (sutarties kopijas jiems pateikia namo valdytojas).
10. Kredito sutarties įregistravimas Nekilnojamojo turto registre, tai atlieka namo valdytojas, apie tai atitinkamai pažymėdamas ir butų registro įraše.
11. Namo atnaujinimas vykdomas pagal investicijų planą. Parengiamas atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas, jį pasirašo namo valdytojas, rangovas, BUPA atstovas ir statybos techninę priežiūrą vykdęs specialistas.
Pensinio amžiaus asmenims, nepasiturinčioms šeimoms ar asmenims, gyvenantiems vieniems daugiabučio namo atnaujinimas nieko nekainuoja.
12. Kredito išmokėjimas prasideda banko valdytojui pateikus atliktų darbų aktą ir sąskaitą faktūrą. Joje nurodytą išlaidų sumą bankas paskirsto visiems kredito gavėjams (būsto savininkams), paskiria išmokamas sumas ir apmoka sąskaitas faktūras. Gavusiems kreditą ar jo dalį bankas išsiunčia kredito mokėjimo grafikus.
13. Kredito suteikimas vyksta baigus investicijų plane numatytus darbus ir namo valdytojui pateikus BUPA prašymą dėl valstybės paramos.
14. Investicijų kompensacijos suteikiamos, jei namo atnaujinimo statinio energetinis efektyvumas atitinka LR Vyriausybės nuostatas. Tokiu atveju, nustatomas kompensacijos dydis ir atitinkamai sumažinamas būsto savininkų kreditų dydis. Apie šiuos pakeitimus ir patikslintą mokėjimų grafiką bankas kredito gavėjus informuoja laišku.
15. Palūkanų ir kredito mokėjimas. Kol vykdomas būsto atnaujinimo projektas ir tęsiasi kredito grąžinimo atidėjimo laikotarpis, būsto savininkai moka tik palūkanas, skaičiuojamas nuo išmokėtos ir negrąžintos kredito sumos. Šiam periodui pasibaigus, kreditas pradedamas grąžinti pagal nustatytą grafiką.
 |
| Gedimino Bartuškos nuotr./Algirdas Čepas BUPA direktorius |
Kviečiame užduoti jums aktualius klausimus apie 15 renovacijos žingsnių. Rytoj į juos bus pateikti atsakymai. Klausimus siųskite el. adresu renovacija@15min.lt
Į skaitytojų užduotus klausimus atsakinės Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) direktorius Algirdas Čepas.
Pateikiame atsakymus į pirmuosius lankytojų užduotus klausimus.
SKAITYTOJŲ KLAUSIMAI
1. Ar verta renovuoti ištisus gyvenamųjų namų kvartalus Vilniuje? Koks namo amžius būtų protinga riba, nuo kurios racionalu renovuoti namus?
Atnaujinti kvartalais verta, didžiuosiuose miestuose svarstomos tokios galimybės. 60 proc. daugiabučių Lietuvoje statyti nuo 1961 iki 1993 m., todėl energetinės savybės nebeatitinka dabartinių standartų. Pagal mokslininkų paskaičiavimus gyvenamieji pastatai turėtų būti renovuojami kas 30–40 metų. Atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad šilumos perdavimo koeficientai ženkliai mažėja kas 10 metų.
2. Kaip vertinama idėja, kad renovuoti daugiabučius reikėtų privalomai, neklausiant gyventojų nuomonės, nes kitaip jie renovacija niekada nepajudės iš mirties taško? Ar čia galioja taisyklė, kad demokratija, tai daugumos diktatūra mažumai?
Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa negali būti vykdoma priverstine tvarka. Didžioji dalis Lietuvos daugiabučių yra privati nuosavybė, todėl už juos atsakingi butų savininkai. Dalyvavimas programoje skatina pilietiškumą ir ragina rūpintis savo būsto kokybe.
3. Kiek maždaug gali tekti mokėti gyventojui už 50-60 kv.m buto renovaciją?
Būsto atnaujinimo kaina priklauso nuo pasirinktų energiją taupančių priemonių kiekio ir pastato dydžio. Pvz. jei vykdomas pilnas energinį efektyvumą didinančių priemonių kompleksas, minėto 60 kv. m butui, vidutiniškai rangos darbų kaina gali siekti iki 30 000 Lt. Jei kreditas imamas 20-čiai metų, tuomet kas mėnesį buto savininkui reikėtų mokėti 125 Lt (įskaičiuotos ir 3 proc. palūkanos).
4. Esu pensininkas ir negaliu mokėti už renovaciją. Tai kas bus, jei mano namą renovuos per prievartą?
Pažymėtina, kad sprendimas atnaujinti namą priimamas butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma (ne mažiau kaip 50 proc. plius 1 balsas).Teisės aktai numato visų išlaidų apmokėjimą už nepasiturinčius butų savininkus, kurie gauna kompensaciją už būsto šildymą. Jei gaunate šią kompensaciją, mokėti už daugiabučio atnaujinimą Jums nereikės.
Bendrija turėtų pasirūpinti tinkama apmokėjimų ir kompensacijų apskaita. Svarbu turėti sukauptų lėšų projekto įgyvendinimo pradžiai. Kaupiamąsias lėšas privalo kaupti kiekviena bendrija.
5. Per kiek laiko atsiperka daugiabučio atnaujinimui skirtos investicijos?
Finansinė nauda priklauso nuo kiekvieno pastato būklės. Po daugiabučio atnaujinimo ženkliai pagerėja gyvenimo kokybė.
Remiantis jau modernizuotų daugiabučių namų patirtimi, galima teigti, kad atnaujinę senus namus gyventojai gauna ir finansinę naudą.
– Pilnai atnaujinant namą, vienam kvadratiniam metrui tenka apie 350 Lt išlaidų.
– Standartiniam 60 m2 butui iš viso tenka 21 tūkst. Lt išlaidų.
– Imant paskolą 20-čiai metų, per metus bankui sumokama apie 1050 Lt paskolos su palūkanomis.
– Atnaujinus daugiabutį sutaupoma 50 proc. ir daugiau šilumos kiekio.
– Vidutiniškai 60 m2 buto šeimininkai už šildymą mokėjo 400 Lt.
– Šildymo sezonas trunka maždaug 6 mėnesius, už šildymą nemodernizuotame name reikia mokėti 2400 litų.
– Atnaujinus būstą išlaidos už šildymą – 1200 litų.
– Per metus seno būsto gyventojas vien už šildymą sumoka 2400 Lt, o atnaujinto būsto gyventojas už šilumą ir paskolą sumoka 2250 Lt.
– Sutaupoma 150 Lt. Kylant šilumos kainoms tikėtina, kad šis skirtumas dar labiau didės. Vertinant finansinę naudą, reikia atsižvelgti į konkrečią kiekvieno pastato būklę.
6. Kiek laiko užtrunka renovacija, ar tai sukelia gyventojams diskomfortą?
Daugiabučio atnaujinimas priklauso nuo pasirinktų darbų kiekio. Visas atnaujinimo procesas vidutiniškai vyksta 1,5-2 metus. Rangos darbai gali trukti nuo 4 iki 8 mėnesių. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į sezoniškumą ir planuoti rangos darbus pradėti vykdyti pavasarį.
Kadangi dauguma energijos efektyvumą didinančių priemonių darbų atliekama išorėje, ypatingo diskomforto nepatiriama.
7. Kas bus, jei būsto savininkas taps nemokus ir negalės grąžinti paskolos?
Klausimą dėl paskolos grąžinimo tokiu atveju spręs teismas. Antstoliui neradus iš kokio turto išieškoti, bankas spręs dėl tokios paskolos nurašymo į nuostolius, nes procentas tokiems atvejams yra numatytas. Pažymėtina, kad išieškoti iš vienintelio būsto antstolis negalės. Pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 16 straipsnio 2 dalį draudžiama nukreipti išieškojimą pagal buto savininko neįvykdytas prievoles dėl atnaujinimo (modernizavimo) projektų jo dalies apmokėjimo į jo butą atnaujintame (modernizuotame) name, jeigu tai yra vienintelis šeimos (ar vieno gyvenančio asmens) būstas.
 |
| ES ir BUPA |
 |
