„Prieš šventes man visada iškyla vaikystės prisiminimai, kai mama dar kelios dienos prieš Kalėdas kepdavo duoną, kumpį, žuvį, kurios mes prižvejodavome. Kalėdų rytą gryčia būdavo pilna tokio kvapo, kurio pamiršti neįmanoma! – su šypsena mintimis į praeitį sugrįžo aktorius. – Buvome labai didelė šeima – šeši vaikai. Mes su broliu patarnaudavome bažnyčioje, tai mama anksti pakeldavo, pasipuošdavome kaklaraiščiais ir bėgdavome švęsti Kalėdų. O šventinius pusryčius suvalgydavome prieš pamokas, nes tais laikais Kalėdų neleisdavo švęsti.“
Šiandien, kai karaliauja švenčių laisvė, G.Girdvainis pasigenda tikrumo ir iškilmingumo.
„Anksčiau per Kalėdas kažkaip buvo daugiau tos iškilmės... Dabar tradicijų neturiu, nes pasikeitė laikai – dažnai net nėra kada pasiruošti toms Kalėdoms: ryte dirbi, vakare dirbi. Šiais laikais viskas išsigimė – net Kalėdos. Juk ant šventinio stalo dažnai nugula ne pačių gamintos, o parduotuvėse nupirktos mišrainės! – apmaudo neslėpė menininkas. – Todėl man kasmet per šventes norisi nuvažiuoti pas savo pusseseres, kurios gyvena mažesniuose miesteliuose, išlaikiusiuose tradicijas – jos tikrai dar pačios kalėdines vaišes gamina.“
Ir vis dėlto teatro ir kino aktorius pripažįsta, kad švenčių dvasia priklauso nuo mūsų pačių indėlio.
„Viskas, žinoma, priklauso nuo žmogaus – kokią pasidarysi šventę, tokią ir turėsi. Šiaip aš esu optimistas, viskas bus gerai, nusispjauni per kairį petį ir pasakai: „Ne praeitimi turi gyventi!“ – save į rankas suima G.Girdvainis. – Tik visą laiką lygini šventes, kurios bus, su tomis, kurios buvo... Galbūt mes idealizuojame tą vaikystę, jaunystę... Atrodo, kad tada buvo daug daugiau šviesos, nežinios, kas tavęs laukia. O dabar juk žinai, kas tavęs laukia...“
Šventų Kalėdų proga scenos profesionalas paprašytų vienintelės, bet svarbiausios dovanos – sveikatos.
„Ryte jaučiuosi taip, lyg būčiau permiegojęs su visomis savo ligomis. Bet atsikeli iš lovos, šuo pasitinka ir – į lauką. Tada viskas kaipmat užsimiršta, – geriausiu vaistu nuo visų ligų džiaugėsi artistas. – Labiausiai norėčiau geros sveikatos – jei jos yra, tada dar gali arti. Tuo labiau, kad labai daug aplinkinių, pažįstamų jau išėjo, o man dar norėtųsi kažką padaryti.“
