– Ar jau supakavai dovanas?
– Dar nebuvo tokių metų, kad nerasčiau tam laiko. Neteikiu tam daug reikšmės, bet jau pasiruošiau! Be savo skiriamo dėmesio reikia artimuosius palepinti ir maloniomis smulkmenėlėmis: kvepalais, kosmetikos priemonėmis ar bižuterija. Reikia dovanoti tą, ką pati norėtum gauti. Aišku, gal mamai visokių meškiukų, antyčių formų „Pupos“ kosmetikos nedovanosiu, bet draugėms tai jau pripakavau. (Juokiasi.) Reikia ištaisyti klaidas...
– Kokių klaidų per metus pridarei?
– Per darbų, reikalų gausą labai apleidau savo draugus, gerus pažįstamus. Dar iki švenčių žadu su jais susitikti kavos puodeliui.
– Kūčios, Kalėdos – ar lauki jų? Tiki stebuklais?
– Kūčios man – viena didžiausių šeimos švenčių, kurių metu turiu galimybę pajusti tą ypatingą šeimos stiprybę, vienybę ir ryšį ir pajusti bei prisiminti mažus stebuklus. Šie metai – stebuklingi: kupini naujovių, įspūdžių, kelionių, atradimų ir veiklos. Kaip ir kiekvienais metais, žiemos švenčių švęsti grįšiu pas tėvus, į kaimą. Miestas žiemą nėra toks patrauklus, užtai žiemos gamta kaime mane ypatingai džiugina. Kalėdas švęsiu su šeima, kaip ir kasmet. Nemėgstu laužyti tradicijų. (Šypsosi.)
– Panašu, kad Kalėdas švęsime netradiciškai – be sniego...
– Sniego dar ir nematyti, bet mane, kaip aktyvią vairuotoją, tai džiugina. Aišku, tenka pripažinti, kad be sniego kai kam sunkiau pajusti tą Kalėdų nuotaiką. Tačiau aš turiu ir kitų šventinės nuotaikos įkvėpėjų: mandarinai, arbata su citrina ir medumi, orkaitėje kepančių sausainių kvapas, degantis židinys ir mane supantys artimi žmonės. Kalėdas galime susikurti ir be sniego!
– Kalėdos ar Naujieji metai – didesnė šventė?
– Abi šios šventės man mielos. Kalėdas visada švenčiu su šeima, o Naujuosius su man mielais ir artimais žmonėmis. Naujųjų kol kas dar neplanuoju, bet šią šventę norėčiau atšvęsti ypatingai triukšmingai – juk palydėsiu tokius man reikšmingus ir įspūdingus metus!
– Ar jau siuviesi metų sandūrai suknelę?
– Ne, bet visada švenčių metu norisi atrodyti ypatingai, tad ir šiais metais, manau, pasirinksiu ką nors šventiško, jaukaus ir patogaus iš savo spintos. Bet makiažą „Kristianoje“ jau užsirašiau. Juk, ne suknelė svarbiausia, o veidas ir kaip jautiesi.