Anot viešą kepimo pamokėlę surengusios šilutiškės Virginos Bočkienės, jau beveik pora dešimtmečių garsėjančios gardžiais šakočiais, geram kepiniui svarbu gerai išmaišyti tešlą. „Šakočiui nereikia jokių kepimo miltelių, svarbu, kad kiaušiniai būtų išplakti iki purumo“, - aiškino kepėja.
Šakotis yra vokiečių kulinarinio gaminio Baumkucheno atmaina, nuo vokiško kepinio pavadinimo kartais vadinamas Bankuchenu (vokiškai – „medis-pyragas“).
Apie šakočio kepimą Europoje žinoma jau XV a. Jį kepdavo vienuoliai ir receptus laikė didelėje pasalptyje. Iš viso žinoma apie 60 šakočių receptų. Šakotis į Lietuvą atkeliavo XX a. pradžioje.
Anot V.Bočkienės, kai kuriose miesteliuose šakočiai vis dar labai populiarūs – be jų neįsivaizduojama nė viena šeimos šventė, juolab Kalėdų stalas. „Šakočius itin mėgsta Kretingos ir Salantų gyventojai. Jei ten nuvažiuojame – greitai nebeturime nė vieno kepinio, taip greit išperka“, – aiškino moteris. Tačiau yra ir tokių miestelių, kur apie šakotį mažai kas žino.
Prieš dvidešimt-trisdešimt metų voleliai sukdavosi kas antroje kaimo lauko virtuvėlėje. Be šakočio neapsieidavo ne tik vestuvės, bet ir kitos didesnės šeimos šventės.
V.Bočkienė prieš kelerius metus kepė didžiulį, beveik 5 kilogramus svėrusį šakotį, iškeliavusį į JAV. Vėliau moteris sulaukė kvietimo padirbėti užsienyje ir pamokyti, kaip keptį šį gardėsį. „Atsisakiau, nenoriu niekur išvykti iš savo krašto“, – aiškino šilutiškė. Drauge su vyru Algimantu ji puoselėja šeimos verslą.
