Kalėdinę eglutę puošiame ir dovanas pakuojame vos šimtmetį
Nors šiuolaikinės Kalėdos nėra įsivaizduojamos be kalėdinės eglutės ar dovanų, tačiau šie šventiniai atributai yra pakankamai nauji. Paprotys puošti eglutes ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje atsirado neseniai. Į Lietuvą šis reiškinys atėjo tik XX a. pradžioje. Pirmiausiai jis paplito dvaruose, mokyklose, bažnyčiose, kur eglutę puošdavo vaikai, talkinami šeimos vyresniųjų.
„Žmonės eglutę gražindavo šiaudinukais, dirbiniais iš kiaušinio lukšto, tešliniais kepiniais, taip pat raudonais, dažnai laukiniais obuoliukais. Šiuolaikiniai eglutės žaislai pakeitė anksčiau naudotus kankorėžius, riešutus, giles,“ – sako D. Blaževičienė.
Žmonės eglutę gražindavo šiaudinukais, dirbiniais iš kiaušinio lukšto, tešliniais kepiniais.
Kaip ir eglutės puošimas, tradicija dovanoti dovanas taip pat egzistuoja vos šimtmetį.
„Anksčiau per Kalėdas buvo įprasta dovanoti tik pačių pagamintas dovanas, pavyzdžiui, megztas pirštines, kojines bei kitas rankų darbo smulkmenas. Vaikus lepindavo riešutais ir obuoliais“, – teigia D. Blaževičienė.
Pasak muziejininkės, anksčiau per Kalėdas didžiausias dėmesys būdavo skiriamas šv. Kūčių stalo ruošimui.
„Nors įvairiuose Lietuvos regionuose vyravo skirtingi papročiai, pagrindiniai Kūčių stalo patiekalai ir vaišės nesiskyrė. Visur ant šventinio stalo buvo galima išvysti kūčiukus ar aguonpienį. Šių laikų Kūčių patiekalai nedaug skiriasi nuo tradicinių vaišių. Lietuviai šventinei vakarienei vis dar ruošia silkę, žuvies, grybų patiekalus, avižinį ar spanguolių kisielių, žirnius ar kviečius“, – sako D. Blaževičienė.
Tradicinės lietuvių Kalėdos – didelis džiaugsmas vaikams
„Anksčiau antroji Kalėdų diena buvo skirta įvairioms linksmybėms tiek vaikams, tiek suaugusiems. Pagrindinė pramoga – žaidimai ir burtai. Didžioji dalis žaidimų būdavo žaidžiami troboje, tam naudoti kūčiukai ar riešutai. Didžiausia pramoga vaikams būdavo ant tvenkinio ar ežero įrengtos sukynės“, – sako D. Blaževičienė.
„Anksčiau per Kalėdas buvo įprasta dovanoti tik pačių pagamintas dovanas, pavyzdžiui, megztas pirštines, kojines bei kitas rankų darbo smulkmenas. Vaikus lepindavo riešutais ir obuoliais“, – teigia D. Blaževičienė.
Pasak muziejininkės, jos patirtis dirbant Lietuvos liaudies buities muziejuje leidžia teigti, kad tradicinės Kalėdų dvasios pasiilgsta ir šiuolaikinės šeimos, o šventiniais žaidimais labiausiai žavisi vaikai.
„Į Lietuvos liaudies buities muziejų užsuka vis daugiau norinčių iš arčiau susipažinti su Kalėdų tradicijomis Dabar vaikai mažai žino apie lietuvių šventinius papročius, todėl tradicinė Kalėdų šventė, žaidimai ir burtai jiems yra nepaprastai įdomūs“, – teigia D. Blaževičienė.
Anot socialinės iniciatyvos „Draugiškas mažyliui“ atstovų, ieškančių naujų, alternatyvių laisvalaikio sprendimų šeimoms su mažais vaikais, Lietuvos liaudies buities muziejus turėtų atsidurti ne vieno tėvo šventinių užduočių sąraše. Iki Trijų Karalių čia organizuojami edukaciniai užsiėmimai visai šeimai, improvizuoti Kalėdų senelio pasirodymai, gaminimo pamokos, žaidimai bei būrimai.