Per Kūčias jaunimas tradiciškai burdavosi – tikėta, kad burtai nulems, kokie bus kiti metai, ar pavyks ištekėti, ar geras bus derlius.
Kaip pasakojo Klaipėdos etnokultūros centro etnologė Valerija Jankūnaitė, buvo įprasta, kad Kūčių vakarą burdavosi tik jaunimas. Vaikams burtis neleista. Tikėta, kad taip bus prisišaukta nelaimių. Dabar per Kūčias prie bendro stalo buriasi visi – ir senoliai, ir vaikai, ir tėvai.
„Tik dabar tai labiau žaidimas, ne visai atitinkantis tuometinę prasmę, kai svarbiausia buvo išsiaiškinti: ar pavyks ištekėti, ar kas paliks namus, ar ne. Tuomet gi namuose gyveno kelios kartos ir labai svarbu būdavo, ar kas išeis“, - teigė V.Jankūnaitė.
Stebuklingąją naktį svarbu, kad visi būtų kartu, kad kiekvienas pasisakytų, atsiprašytų, jei kam paliko nuoskaudų. „Tą vakarą kiekvienas pasakytas žodis labai reikšmingas. Juk naktis stebuklinga. Ir dovanoti galima viską, ko negalima nuspirkti“, - teigė V.Jankūnaitė.
Iki šiolei patariama šventinių dovanų neteikti iki Kūčių, juk yra ir posakis: „Be Kūčių nekišk nagučių“.
Vienas populiariausių to vakaro burtų, išlikęs gyvas iki šių dienų – būrimas vašku. Ištirpytą vašką reikia išlieti į dubenį su vandeniu. Netrukus vaškas sustingsta ir galima jame įžvelgti įvairias figūras, gyvūnų siluetus. Jei figūroje matoma paukštis, kaip šarka, tikėtina, kad netrukus atskries naujiena. Jei apuokas – laukia mokslo metai. Jei iš figūros sudėtinga įžvelgti siluetus – vaško gabalėlį patariama pasulioti prie žvakės ir žiūrėti į šešėlį sienoje. Tuomet galima išvysti dar įdomesnių figūrų. Vaško gabalėlį pasukiojus matomi įvairiausi atvaizdai – gyvūnėlių, augalų, kurių kiekvienas koduoja tam tikrą simbolį.
Dar vienas paprastas Kūčių stalo burtas: sugniaužti popieriaus lapą. Jį uždegti žvakės liepsna ir degantį popierių įdėti į molinį indą. Degdamas popierius sukasi, raitosi taip sudarydamas įvairiausias figūras, lemiančias, kokie bus kiti metai. Iškoduoti simbolius gali Simbolių žodynas.
Tradiciškai Kūčių naktį bandyta išsiaiškinti, ar jauni žmonės paliks šeimos namus, ar ne. Jaunuolis, atsistojęs nugarą į duris mesdavo batą. Jei šis nukrisdavo bato nosimi į duris – vadinasi, kitais metais jis paliks namus.