Japonai iki šių dienų tiki magišku pirmojo metų saulėtekio stebuklu, todėl daugelis žmonių, norėdami išvysti ypatingą vaizdą, lipa į kalnus, eina prie jūros ar vandenyno. Japonai mano, kad šis rytas yra skirtas apgalvoti jau praėjusius ir pasvarstyti apie ką tik atėjusius metus – naują viso ko pradžią.
Išsamiau apie Naujųjų tradicijas Japonijoje su Japonijos ambasados Lietuvoje asistente kultūros reikalams K. Simonaityte kalbėjosi žurnalistė Gražvyda Grigaitė.
– Ar daug dėmesio japonai skiria Naujųjų metų šventei?
Japonijoje didžiausia ir svarbiausia metų šventė yra Naujieji metai. Japoniškai jie yra vadinami oshogatsu. Plačiąja prasme Naujieji metai trunka visą mėnesį, siaurąja – nuo sausio 1-osios iki sausio 9-osios. Vienas iš Naujųjų metų akcentų yra tas, kad japonai puošia savo įėjimą į namus. Prie vartų, prie durų jie padeda tokias puokšteles, dekoracijas iš pušų šakų. Šios dekoracijos yra vadinamos kadomatsu. Tai, kaip minėjau, yra tradicinė Naujųjų metų dekoracija, ja siekiama pasveikinti protėvių dvasias.
Naujieji metai Japonijoje yra susiję su pirmaisiais kartais. Vienas iš tų pirmųjų kartų vadinamas hatsuhinode. Tai yra pirmasis saulėtekis. Pagal japonų seniausią religiją shinto, saulė yra pati svarbiausia dievybė. Iš to gimė tikėjimas, kad malda sausio 1-osios saulei atneš sėkmę ir laimę visiems metams.
Dar vienas iš tų pirmųjų kartų būtų hatsumode. Būtent oshogatsu laikotarpiu japonai renkasi šventyklose ir meldžiasi už sveikus, našius ir produktyvius naujuosius metus. Hatsumode – tai pirmasis apsilankymas šventyklose. Kiekvienais metais pačioje populiariausioje šventykloje Meidži Tokijuje vien per 3 pirmąsias sausio dienas apsilanko apie 3 mln. žmonių. Tai galima sakyti, jog per 3 dienas ten apsilanko visa Lietuva.
– Kokių dar tradicijų japonai laikosi šiuo šventiniu laikotarpiu?
Viena iš tradicijų yra vadinama shishi-mai, kai žmogus, mūvintis kiniško liūto kaukę, šoka priešais kaimynų namus grojant fleitai bei rankomis mušant būgnus. Yra tikima, kad šis šokis išvaikys blogąsias dvasias ir išlaikys bendruomenės žmonių sveikatą.
Kalbant apie patiekalus šiuo švenčių periodu, jie yra vadinami osechiori. Jie susideda iš įvairiausių patiekalų, paruoštų būtent Naujiesiems metams ir sudėtų į specialias lakuotas dėželes. Šie patiekalai yra paruošiami taip, kad išsilaikytų keletą dienų ir taip atleistų namų šeimininkes nuo maisto ruošos per šventinį laikotarpį.
Taip pat dar viena tradicija yra ta, kad japonai siunčia specialius Naujųjų metų atvirukus. Tai iš tikrųjų yra labai graži tradicija. Jei išsiųsi savo atvirukus tam tikrą gruodžio dieną, tai paštas juos nuneš gavėjui būtent sausio 1-osios rytą. Kai japonai nubunda Naujųjų metų rytą, savo pašto dėželėse randa labai daug gražių sveikinimų ir palinkėjimų.
– Tikriausiai ši šventė daug džiaugsmo atneša ir japonų vaikams?
Vaikučiams Naujieji metai yra labai linksma šventė, nes jie iš savo tėvelių ir giminaičių gauna vadinamąją otoshidama. Tai yra piniginės dovanėlės. Paprastai vaikai šias dovanėles gauna iki tol, kol baigia mokyklą.
Kalbant apie pramogas, viena iš tradicinių pramogų – tai aitvarų įleidimas per Naujuosius metus. Aitvarai Japonijoje yra vadinami tako. Jie atkeliavo iš Kinijos. Juos atvežė budistų misionieriai maždaug VII–VIII a. Aitvarai dažniausiai buvo naudojami anksčiau, religinių apeigų ir švenčių metu.
Ir dar viena japonų tradicija – japoniškas žaidimas hanetsuki, kurį dažniausiai žaidžia mergaitės. Tai yra tradicinis žaidimas, šiek tiek primenantis mūsų badmintoną. Skirtumas tas, kad jis yra be tinklelio, žaidžiamas su stačiakampio formos medine rakete ir šviesių spalvų plunksniuku. Jis gali būti žaidžiamas dviem būdais: kai žaidžia vienas žmogus ir žaidėjas stengiasi plunksniuką ore išlaikyti kaip galima ilgiau; ir kai žaidžiama dviese – mergaitės mušinėja plunksniuką viena kitai.
O šiaip Naujieji metai Japonijoje yra svarbi šeimos šventė. Japonai grįžta į savo šeimas. Parduotuvės nedirba. Visi ilsisi ir džiaugiasi vieni kitais.
