Nors buvo teigiama, kad Panevėžio miestui eglutę padovanojo vietinė urėdija, jos atstovas V. Juozaitis patikino, kad eglutė buvo parduota pagal kainininką.
„Skonio reikalas: gražu, negražu. Tai – natūralus medis, augęs natūraliomis miško sąlygomis, nebuvo auginamas specialiai kalėdinei puošmenai. O šiaip šita eglė buvo nupirkta iš mūsų urėdijos (...). Jiems ji patiko, patys ją nusikirto, pasikrovė ir atsivežė. Mes jos nedovanojome, pardavėme pagal kainininką“, – sakė pašnekovas.
Tokia eglė Panevėžio miestui kainavo šiek tiek daugiau nei 300 Lt.
„O šiaip šita eglė buvo nupirkta iš mūsų urėdijos (...). Jiems ji patiko, patys ją nusikirto, pasikrovė ir atsivežė. Mes jos nedovanojome, pardavėme pagal kainininką“, – sakė V. Juozaitis.
Eglutės kaina priklauso nuo aukščio
V.Juozaitis laidos metu supažindino su šiųmetėmis eglių kainomis. Jo teigimu, 1 m eglė kainuoja 10 Lt, iki 2 m – 14 Lt, 2-3 m aukščio eglės kaina siekia apie 18 Lt, 3-4 m – 35 Lt, nuo 4 iki 5 m – apie 100 Lt. Jei eglė didesnė nei 5 m, už kiekvieną papildomą metrą imama po 30 Lt.
„Eglės būna kertamos 8-10 metų, toks amžius yra pats tinkamiausias ir pats populiariausias“, – teigė želdinimo inžinierius.
Jo nuomone, daugelis pirkėjų žiūri į tai, kad eglė būtų kuo simetriškesnė, spalva žalesnė. Tankumas – skonio reikalas. Pašnekovo įspūdžiai tokie, kad vienas ateina labai retos eglės, o kitas perka tokią kaip šluoštą, kad net rankos negalima įkišti.
Nors trečdalis Lietuvos padengta miškais, tačiau, pasak girininko, nėra vienos tokios vietos, kurioje eglės būtų gražiausios.
„Nėra tokio etalono, kad konkrečiam krašte ar urėdijoje būtų auginamos gražiausios Lietuvos eglės. Eglė toks augalas, jei pasodinta tinkamoje vietoje, tai gražiai ir auga“, – teigė specialistas.
Kirtimas – ne žala
Miškų urėdijos eglutes pardavinėja su sąskaitomis faktūromis arba pirkimo kvitukais, tad tokiu atveju žmogus gali žinoti, kad eglė nebuvo nukirsta nelegaliai. Miško savininkui jokių leidimų nereikia, jis egles gali kirsti savo teritorijoje, nedarydamas miškui jokios žalos. Visgi norint jas pardavinėti, asmuo turi turėti miško nuosavybės dokumentus, asmens dokumentą bei išduotą leidimą.
Visi supranta, kad medžio kirtimas – tai žala. Nebūtinai.
„Visi supranta, kad medžio kirtimas – tai žala. Nebūtinai. Mes ruošdami eglę miškui jokios žalos nedarome. Eglės yra nukertamos iš pomiškio, kur eglė niekada netaps medžiu, ji yra pasmerkta žuvimui. Arba iš miško želdinių, kur jie yra per tankūs. Jie retinami – iškertamos eglutės, kurios toje vietoj nereikalingos. Arba net yra auginamos specialios plantacijos – Kalėdų eglutėms. Todėl jei nėra kertama savavališkai, tai jos ir nepadaroma“, – pasakojo pašnekovas.
Administracinė bauda už savavališką eglių kirtimą siekia nuo 50 iki 100 Lt.
„Reikia atlyginti žalą, o žala yra eglutės pardavimo kaina“, – patikino girininkas.
Laida „Ryto espresso“ transliuojama darbo dienomis nuo 6.05 val.
