Vedžiodamas po Bernardinų bažnyčią brolis kunigas Algirdas Malakauskis rodo per trejus metus atliktus darbus. Sutvarkyta jaunavedžių itin mėgstama Trijų Karalių koplyčia, bažnyčios skliautai, atnaujinta didžioji dalis sienų, nuvalytos, sutvirtintos ir suremontuotos paminklinės lentos – epitafijos, sutvarkyti bažnyčios teritorijos grindiniai.
Bernardinų bažnyčia kviečia kartu sutikti ne tik Kalėdas, bet ir Naujuosius metus – gruodžio 31 d. nuo 23 val. joje bus aukojamos Šv.Mišios.
Atgal į XVI amžių
„Pradėję tvarkyti, restauruoti, atrasdavome vis ką nors įdomaus. Taip nutiko su skliautais – žvaigždės, gėlės, kurias matome dabar, buvo rastos tik restauravimo metu. Juk jeigu prisimenate, skliautai buvo balti. Visa ši tapyba visiškai nebuvo žinoma“, – rodydamas gėlių vainikais ir kitokia puošyba išmargintas bažnyčios lubas pasakojo brolis Algirdas.Pradėję tvarkyti, restauruoti, atrasdavome vis ką nors įdomaus, – pasakojo brolis Algirdas.
Skliautų tapyba net pažymėta data – 1578 m.
„Bažnyčios skliautai po gaisro buvo įgriuvę. 1578 m., vadovaujant vienuolyno vyresniajam gvardijonui Leonardui iš Seredžiaus, jie buvo atnaujinti, restauruota visa bažnyčia. Kaip sakė dabartiniai mūsų restauratoriai, šita bažnyčia tokia graži, kaip dabar, nebuvo nuo pat tų laikų. Bažnyčia atgavo XVI a. vaizdą ir tai yra dovana ne tik mums, bet ir Vilniui“, – kalbėjo brolis Algirdas.
Darbų dar liko
Nors projektas, kurio vertė siekė apie 8 mln. Lt, jau baigtas, bažnyčios bendruomenė puoselėja viltį darbus pratęsti. Jų dar liko, kadangi restauravimo metu rasta išties vertingų dalykų – tapybos fragmentų, kuriems šįkart atnaujinti neužteko nei laiko, nei pinigų.
„Džiaugiamės, kad pavyko baigti darbus tose bažnyčios vietose, kurias sunkiausia pasiekti. Pastolių nuoma yra nežmoniškai brangi“, – guodėsi brolis Algirdas.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Kunigas Algis Malakauskis |
Ant vienos iš bažnyčios sienų esančios didžiosios freskos kol kas pavyko sutvarkyti tik dvi dalis – skirtą Šv.Pranciškui ir Nukryžiavimui. Trečioji dalis, kurioje vaizduojamas Šv.Kristoforas, tik nuvalyta nuo dulkių ir voratinklių, sutvirtintos kelios vietos, ją dar teks restauruoti. A.Malakauskis neslėpė – tikimasi rėmėjų pagalbos, galbūt kokia didelė įmonė ar bankas galėtų imtis tokio darbo.
Restauratoriai dirbo ir šalia bažnyčios. Atnaujinta Kristaus Laiptų koplyčia, kurios išorė kapitališkai sutvarkyta, nes stogas bėgo, viskas joje byrėjo, šis tas restauruota ir koplyčios viduje.
Pastoliai tebestovi aplink Nikolajaus Čagino suprojektuotą varpinę. Ji pastatyta XIX a. ir buvo labai prastos būklės.
Norėtų riboti eismą
„Maironio gatvės vibracija labai veikia ir Šv.Onos bažnyčią, ir N.Čagino varpinę. Pradedant restauravimą, maždaug prieš mėnesį, buvau pats užlipęs į varpinę, tai kažkurie mažieji bokšteliai buvo tokios būklės, kad plytas buvo galima išimti rankomis. Viskas tiek išjudinta vibracijos, rišamoji medžiaga jau nieko neriša“, – apie apgailėtiną varpinės būklę pasakojo brolis Algirdas.Jeigu norime, kad tokios vertybės kaip Šv.Onos bažnyčia ar N.Čagino varpinė stovėtų dar 500 metų, turime jau šiandien kažką daryti, – siūlymus dėstė vienuolis pranciškonas.
Anot jo, kalbama su visuomene, Vilniaus meru, diskutuojama Užupio klube, kad norint ateities kartoms išsaugoti Šv.Onos bažnyčią, varpinę ir visą šį gražų Senamiesčio kampelį, reikėtų susimąstyti apie eismo Maironio gatvėje ribojimą.
„Aš suprantu, kad technika yra svarbu, pravažiuoti šia gatve patogu, mes patys ja važinėjame, bet jeigu norime, kad tokios vertybės kaip Šv.Onos bažnyčia ar N.Čagino varpinė stovėtų dar 500 metų, turime jau šiandien kažką daryti. Gal riboti eismą ir leisti važinėti lengviesiems automobiliams, čia gyvenantiems žmonėms, aptarnaujančiam personalui“, – siūlymus dėstė vienuolis pranciškonas.
Du projektai
Baigtas projektas – jau antrasis, Bernardinų bažnyčioje įgyvendintas už Europos Sąjungos pinigus.
Pirmojo metu buvo tvirtinamos bažnyčios konstrukcijos, remontuojamas stogas, palėpės. Antrasis projektas labiau skirtas bažnyčios vidaus darbams, dekoro, tapybos, interjero tvarkybai. Tam, ką mato kiekvienas užėjęs į bažnyčią – turistas ar tiesiog pasimelsti norintis žmogus.
Gyva prakartėlė
Tradiciškai Bernardinų bažnyčioje Kalėdų proga bus įrengta prakartėlė, kurioje šieną iš ėdžių kramsnos gyvos avys, asiliukas.
Anot brolio Algirdo, prakartėlių tradicija pranciškonams yra labai artima, kadangi jos pradininkas buvo Šv.Pranciškus Asyžietis, jų vienuolyno įkūrėjas.
„1223 m. Grečo miestelyje Italijoje jis sumanė su gyventojais kalėdines mišias aukoti vienoje oloje, į kurią paprašė žmones atsivesti jautį, asilą, padaryti ėdžias, jose paguldyti kūdikėlio Jėzaus statulėlę. Taip buvo pirmą kartą sukurta prakartėlė, vėliau ši tradicija paplito visame pasaulyje“, – pasakojo brolis Algirdas.
Bernardinų bažnyčios prakartėlėje kasmet matomi tie patys gyvūnai: asiliuką maloniai „paskolina“ Lietuvos jaunųjų gamtininkų centras, avis – vienas parapijietis.
