Dominikonų vienuolis tvirtina, kad Kūčių vakarienė ir pirmoji Kalėdų diena jam yra ne tik šventė, bet ir tarnystės diena, todėl jas sutiks vienuolyne, bendruomenėje, o antrą Kalėdų dieną stengsis aplankyti artimuosius bei draugus.
Dvasininkui norėtųsi, kad išliktų teisingas šv. Kalėdų bei Kūčių vakarienės suvokimas.
„Kalėdaitis yra duonos simbolis, o duona – gyvybės, gyvenimo ženklas. Pradėdami Kalėdas nuo Kūčių vakarienės išreiškiame tai, kad dalijamės savo gyvenimu“, – aiškina dominikonų vienuolis. Štai kodėl, pasak broliaus Pijaus, tik patys artimiausi žmonės sėdasi prie Kalėdų stalo.
„Tai būna šeimos nariai, stengiamasi į Kūčių vakarienę nesikviesti draugų. Pagal idėją, tai turėtų būti žmonės, su kuriais dalijamės gyvenimu. Suvokimą, kad patys artimiausi žmonės yra šalia manęs, reikia puoselėti“, – pažymi LRT.lt pašnekovas.
Brolis Pijus visiems norėtų palinkėti iš naujo įvardyti savo tapatybę. „Jei žmogus įvardija, kad yra katalikas, tai linkiu, kad švęstų ne saulėgrįžą ar kitas šventes, bet išganytojo Jėzaus gimimą. Tik tada šventė įgaus tikrą prasmę ir atspalvį, o širdyje bus ramybės užnugaris“, – sako dvasininkas.