Iš nediduko Pakruojo rajono Klovainių miestelio kas savaitę į pasaulį pasklinda tūkstančiai angelų.
Moliniai angelai, kuriuos kuria per 80 moterų, jau užkariavo kone visų Europos Sąjungos valstybių rinkas, įsiveržė į Rusiją. Jais, tokiais mielais, mažais ir simpatiškais, prekiauja didžiuma mūsų šalies suvenyrų parduotuvių. „Esame suskaičiavę, kad tik dvi angelų lipdytojos dirba Lietuvos rinkai. Kitos moterys angelus kuria europiečiams“, – sako angelų lipdyba užsiimančios „Pakruojo keramikos“ direktorė Regina Mozūrienė.
Trokšta angelų
Klovainių angelais Europa aprūpinama jau trylika metų. Jų pagaminta jau ne vienas milijonas, o angelų žmonėms vis reikia ir reikia. Ypač paklausi delne lengvai suimama mergytė angelytė – šiek tiek valiūkiška, bet labai miela, sudėjusi maldai rankeles. Anot R.Mozūrienės, ši angelytė – tik vienas iš dešimčių įvairiausių angelų pavyzdžių. Tačiau visi kiti angelai, galima sakyti, gaminami tik tam, kad prekyvietėje išryškintų mažosios mergytės angelytės savitumą ir pirkėjams būtų iš ko rinktis.
Ypač paklausi delne lengvai suimama mergytė angelytė – šiek tiek valiūkiška, bet labai miela, sudėjusi maldai rankeles.
Pirmosios Klovainių angeliukus pradėjo gaminti moterys, iki tol kastuvais seikėjusios žvyrą ar skaldą, dirbusios kitokius sunkius ir visai nemoteriškus darbus. Kitados jos dirbo skaldos įmonėje, o besikeičiant santvarkoms buvo netenkančios darbo. Kol praeis laikas nuo atleidimo lapelių įteikimo iki išėjimo iš darbo dienos, įmonės vadovybė pasiūlė keturioms darbuotojoms pabandyti sukurti vieną kitą keramikos suvenyrą. R.Mozūrienei buvo pasiūlyta vadovauti šioms moterims.
Linko prie šventųjų
R.Mozūrienė sako, kad moterys, padedamos įmonės dailininkės, ėmė kurti Betliejaus figūrėles, sukūrė Švč. Mergelės Marijos skulptūrą bei kitokių dirbinių, kurie buvo pardavinėjami čia pat, Lietuvoje. „Tada aš netikėtai viename iš laikraščių aptikau skelbimą, kad Vokietijos įmonė ieško ryšių su Lietuvos keramikos dirbtuvėmis. Atsiliepiau į šį skelbimą, informavau, ką galime padaryti, o tada sulaukėme svečio iš Vokietijos, ilgainiui jis tapo įmonės dalininku“, – prisimena „Pakruojo keramikos“ direktorė.
Jau vėliau R.Mozūrienė teigia sužinojusi, kad į ją suintrigavusį skelbimą atsiliepė devynios tuomet Lietuvoje gyvavusios keramikos įmonės, tad jos vadovaujamai teko įveikti didžiulę konkurenciją. Tačiau, kaip pasirodė, sėkmė ir įvertinimas angelų kūrėjoms atėjo toli gražu ne iškart.
Direktorė sako, kad užsakovas atvežė porą angeliukų modelių ir paprašė pagaminti „tokius pat, tik gražesnius“. Dailininkei, o ir lipdytojoms, teko nemažai paplušėti, kol sukūrė ypatingą – mielą, draugišką, simpatišką ir kuklų, ir šelmišką, ir valiūkišką, ir visai nekaltą angelą. „Atrodo, modelis vienas, bet kiekvienas angelas gaminamas rankomis, o ne štampuojamas, todėl kiekvienas jų – kitoks. Pirkėjai tai mato, tad kiekvienam jų būna itin smagu išsirinkti labiausiai patinkantį, todėl tik jam ir skirtą angelą“, – teigia R.Mozūrienė. Savąjį angelą ši moteris taip pat turi išsirinkusi ir bemaž niekada nesiskiria su juo.
Angelų pagalba
Anot R.Mozūrienės, savo angelą, kuris, kaip tiki, išgelbėjo gyvybę, turi ir Vokietijoje gyvenantis užsakovas. Šis vyriškis sykį prieš Kalėdas skubėjo į Klovainius ir ties Kryžkalniu pateko į avariją. Iš visiškai sulamdyto automobilio išlipęs sveikutėlis, jis iš džinsų kišenės išsitraukė... Klovainių angelą.
Anot R.Mozūrienės, savo angelą, kuris, kaip tiki, išgelbėjo gyvybę, turi ir Vokietijoje gyvenantis užsakovas.
Beje, direktorė saugo su angelu susijusį vieną Lenkijos televizijos žinių įrašą. Jame rodoma, kaip prieš keletą metų Lenkijos mieste Lomžoje sugriuvus vandens atrakcionų parkui vienas ten buvęs, bet nelaimės išvengęs žmogus visiems žiūrovams demonstruoja tą patį Klovainių angelėlį, verkdamas bučiuoja jį ir tikina, kad šis brangus lipdinys padėjo išlikti gyvam.
„Žinau ir dar vieną, sakyčiau, gana buitišką pasakojimą apie tai, kaip mūsų angelai padėjo vienai vargo ištiktai šeimai. O vargo jie todėl, kad labai mažai pajamų turėjo iš viename nedideliame Vokietijos miestelyje laikyto suvenyrų kiosko.
Tas kioskas prekiavo ir mūsų angelais, kuriuos užmatė vietos kunigas, susižavėjo ir per pamokslą žmones paragino nusipirkti. Taigi visi iš bažnyčios suplūdo pirkti angelų, o kioskas prasigyveno. Tai matote, kaip gali padėti angelai“, – pasakojo R.Mozūrienė.
Patys Klovainiai ypač laiminami angelų buvo užpernai. Tuomet angelus čia kūrė net 164 moterys. Štai kaip buvo išaugęs keramikos cechas, kuriame pradėjo darbą vos keturios lipdytojos! Deja, prasidėjus finansų krizei, jau pernai darbuotojų ėmė mažėti, o šiemet jų sumažėjo kone per pusę – dabar angelus telipdo 84 moterys. Į Klovainius jos atvyksta iš gretimo Rozalimo, esančio už 8 kilometrų, ir iš tokiu pat atstumu esančio rajono centro – Pakruojo. Kitos lipdytojos – klovainiškės. Iki pat šių metų lipdytojos į darbą buvo vežiojamos įmonės transportu. Šiemet itin pabrangus degalams, įmonė to daryti nebegali, tad moterys kelionę organizuojasi pačios.
