Bene pati įspūdingiausia – Raganų eglė, auganti Vilkyškių miške Rambyno regioninio parko Vilkyškių geomorfologiniame draustinyje. Tai daugiakamienė eglė. Jos kamieno apimtis ties išsišakojimu – 5,1 m, aukštis – 34 m. Raganų egle ji vadinama dėl neįprastos formos. Tai – vienas įdomiausiai nuaugusių medžių Lietuvoje. Maždaug 1 metro aukštyje eglė šakojasi į 18 didesnių ar mažesnių kamienų (2007 m. pabaigoje vienas nulūžo). Nuo seno ši eglė vadinta Didžiąja. Apie eglės atsiradimą pasakojama keletas legendų, perpintų istoriniais faktais. Žmonės sako, kad kažkada dar mažos eglaitės viršūnę prajodamas nukirto Napoleonas, todėl ji tokia keista ir išaugo... Profesorė ir žiniuonė Eugenija Šimkūnaitė dėl keistos formos eglę praminė Raganų šluota.
Kaip pasakojo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyr. specialistas Giedrius Mikalauskas, daugiakamieniai medžiai atsiranda dėl sutrikdyto natūralaus augimo. Jei pagrindinį jauno medelio kamieną pažeidžia žvėrys ar ligos, iš šoninių pumpurų gali išaugti ūgliai. Esant tam tikroms sąlygoms jie virsta naujais kamienais. Dvikamienių medžių pasitaiko gana dažnai, žymiai mažiau auga trikamienių ir tik labai retai aptikami medžiai, turintys keturis ar daugiau kamienų.
Storiausia Lietuvos žaliaskarė – Renavo eglė, auganti Mažeikių rajone Renavo kaime, Varduvos valstybiniame kraštovaizdžio draustinyje. Jos kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 3,89 m, aukštis – 36,8 m. Kai eglių masyvą apniko žievėgraužis topografas, aplink ją augusios eglės nudžiūvo ir buvo nupjautos, tačiau šis gamtos paveldo objektas „puolimą atlaikė“. Renavo eglė, nors ir su daugybe vabalų išgraužtų skylių, žaliuoja iki šiol.
Antra pagal storį yra Plokščių miško eglė, auganti Žemaitijos nacionalinio parko Laumalenkos hidrografiniame draustinyje. Jos kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 3,87 m, aukštis – 38,5 m.
Aukščiausia Lietuvos eglė yra Noriūnų miško eglė, auganti Alytaus rajone Noriūnų miške, Balkasodžio valstybiniame botaniniame draustinyje. Jos aukštis – net 44,3 m (!), o kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 2,05 m.
Labai graži buvo Bubių šešiakamienė eglė, auganti Šiaulių rajone, Kurtuvėnų regioninio parko Raudos kraštovaizdžio draustinyje. Ji nukentėjo nuo uragano Anatolijaus – neteko dviejų kamienų, bet vis dar atrodo įspūdingai. Į lyrą panašios Bubių šešiakamienės eglės kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 2,2 m, aukštis – beveik 30 m.
 |
| Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuotr./Eglė Boba |
Savo forma įdomios – Eglės Sesės, augančios Zarasų rajone, Gražutės regioniniame parke. Eglių kamienai suaugę ties kamieno viduriu. Įspūdinga ir Eglė Boba, auganti Plungės rajone, Žemaitijos nacionaliniame parke. Ši eglė išsiskiria ypatingos formos gumbais – išaugomis ant kamieno. 1 m skersmens gumbas juosia du trečdalius medžio kamieno, o priešingoje kamieno pusėje yra antras gumbas.
Labai įspūdingai atrodo Peršokšnos piramidinė eglė, auganti Švenčionių rajone, Labanoro regioninio parko Peršokšnos kraštovaizdžio draustinyje. Piramidinė eglė – gana dažnai pasitaikanti eglių forma, tačiau nedaug kur pamatysi tokią taisyklingą piramidinę lają.
Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM direktorės Rūtos Baškytės, ne visos jos vienodai žinomos ir lankomos šalies piliečių, bet tie, kurie jas matė, niekuomet neužmirš patirto įspūdžio. Visos aprašytos eglės yra įregistruotos Saugomų teritorijų valstybės kadastre. Tai valstybės saugomi botaniniai gamtos paveldo objektai. Eglių būklę stebi, jas prižiūri nacionalinių ar regioninių parkų direkcijos, miškų urėdijos (girininkijos).
Eglės nuo seno Lietuvoje buvo mėgstamas medis, nes žaliuoja žiemą – vasarą, žmonės jas sodindavo ir savo sodybose. Su krikščioniška tradicija eglė tapo Kalėdų medžiu.
