1. Ukrainoje tikima, kad Kalėdų rytą namie rastas voratinklis pranašauja sėkmę. Anot ukrainiečių liaudies pasakos, kartą gyveno be galo neturtinga moteris. Ji nė negalėjo papuošti namų Kalėdoms. Pabudusi vieną Kalėdų rytą, ji pamatė, kad vorai apraizgė jos vaikų eglutę voratinkliais. Patekėjus saulei, jie virto auksu ir sidabru. Ukrainiečių kalėdinių eglučių puošyboje nereti dirbtiniai vorai ir voratinkliai.
2. Per Kalėdas tradicija tapo pasibučiuoti po amalu. Senovės Skandinavijoje amalas buvo siejamas su taika ir draugyste. Taip galima aiškinti ir paprotį bučiuotis po amalu.
3. Daugelyje namų dalį kalėdinio pudingo valgymo linksmybių sudaro radybos. Rasti pudinge monetą reiškia, kad tapsi turtingas, rasti žiedą – kad susituoksi, o sagą – liksi viengungis. Mintis slėpti kažką pudinge kilusi iš viduramžių tradicijos slėpti pupą pyrage, kuris būdavo patiekiamas Dvyliktąją naktį. Kas rasdavo pupą, tapdavo viso tolesnio vakaro „karaliumi“.
4. Frumenti – prieskoniais pagardinta košė, kuria mėgaudavosi tiek turtingieji, tiek vargšai. Tai buvo šiuolaikinių kalėdinių pudingų pirmtakas. Ši košė siejama su legenda, kuri pasakoja apie keltų dievą Dagdą, kuris užmaišė košę, pagamintą iš visų gerų dalykų pasaulyje.
5. Pasak graikų legendos, piktosios būtybės, vadinamos Kallikantzaroi, kalėdiniu laikotarpiu kartais krečia bjurių pokštų. Norint jų atsikratyti, reikia padegti druską srba seną batą. Aitrus kvapas padeda atbaidyti Kallikantzaroi. Bandyti atsikratyti piktųjų būtybių galima ir kitais būdais – ant durų pakabinti kiaulės žandikaulį arba kūrenti kaitrią ugnį. Tada piktosios būtybės į namus negalės patekti per kaminą.
6. Puansetija yra tradicinė Kalėdų gėlė. Meksikoje (iš kur ji yra kilusi – aut. past.) ji vadinama „Kalėdų nakties gėle“.
7. Louis Prang, Bavarijoje gimęs litografas, į JAV atkeliavęs iš Vokietijos devynioliktame amžiuje, išpopuliarino spausdintinių Kalėdų atvirukų siuntimą. Jis išrado būdą reprodukuoti spalvotus aliejiniais dažais tapytus piešinius, „chromolitografinę techniką“, ir sukūrė atviruką su užrašu „Merry Christmas“ kaip pavyzdį.
8. „Lemties urna“ yra Kalėdų dalis daugelyje Italijos namų. Joje kiekvienam būna suvyniota dovana. Motina bando savo laimę pirmoji, po jos – kiti. Jei ištraukiama dovana su traukusiojo vardu, dovaną galima pasilikti, o jei ne – reikia padėti atgal ir vėl bandyti laimę.
9. Švedijoje įprasta kalėdinė dekoracija yra vadinama Julbukk. Tai – maža ožkos figūrėlė, dažniausiai gaminama iš šiaudų. Kalėdiniuose renginiuose Skandinavijoje gausu šiaudinių dekoracijų – žvaigždžių, angelų, širdžių ir kitų formų, taip pat ir Julbukk.
10. „Klaksonas“ nėra vieno iš Kalėdų Senelio elfų padėjėjų vardas. Tai – galingas ragas, o jo pavadinimas kilęs nuo vokiško žodžio, reiškiančio „klyksmą“.
