Vilniaus miškų urėdijos medelyne sujudimas prasidėjo jau pirmąją gruodžio savaitę. Medelyno viršininkė Reda Konstantinavičienė šypsosi – galbūt žmones taip paveikė pirmomis gruodžio dienomis iškritęs sniegas. Paprastai į medelyną ieškoti eglių žmonės plūstelėdavo tik apie gruodžio vidurį.
Lietuvoje urėdijos per sezoną parduoda apie 20 tūkst. kirstų eglių ir 5–7 tūkst. augančių vazonuose.
Ieško didesnių eglių
Egles, kurias pardavinėja vazonėliuose, medelynas užaugina savo plantacijose. Kirstinių atveža girininkijos. „Labiausiai pirkėjai nori sidabrinių eglių, bet jas jau išpardavėme“, – apgailestavo R.Konstantinavičienė.
2,5–3 m – tokio aukščio eglių šiemet labiausiai pageidauja pirkėjai.
Ji neslėpė nuostabos, kad pernai labiausiai ieškoję 1,5 m aukščio eglių, šiemet pirkėjai nori didesnių – siekiančių 2,5–3 m. Jas renkasi ir biurams, įstaigoms, ir namams. „Daug kas dabar jau turi didelius prieškambarius namuose, svetaines, sujungtas su virtuvėmis. Šiemet visi nori didesnių eglių“, – teigė medelyno viršininkė.
Eglių kainos medelyne – skirtingos. Pusės metro paprasta eglė kainuoja 7 Lt, didesnės – 12, 17, 24, 30, 35 ar net 60 Lt. Baltosios ir dygiosios – brangesnės. Metro aukščio eglės kaina siekia 20 Lt, didesnių – 30–70 Lt.
Vazoninė eglė iki 0,4 m medelyne kainuoja 10 Lt, 0,4–0,6 m – 15 Lt, 0,6–1 m – 20 Lt, aukštesnės – 30–80 Lt.
Norintiems namus papuošti eglės šaka, ji kainuos vos litą ar du. Anot R.Konstantinavičienės, kai kurios įstaigos jų perka daug, matyt, norėdamos papuošti savo būstines.
Atveža tiesiai į namus
Neketinantiems gaišti laiko eglės paieškoms, ši kalėdinė puošmena gali būti atvežta tiesiai į namus arba biurą.
Jau trejus metus kalėdinių eglių pristatymu į namus besirūpinančios įmonės vadovas Miroslavas Kolenda atskleidė, kad paslauga populiarėja, ypač tarp tų, kuriems trūksta laiko ir kurie gali sumokėti už tokią paslaugą.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Šiemet labiausiai perkamos didelės eglės. |
„Daugiausia tai įmonės, kurioms reikėtų skirti atsakingą žmogų, kuris nuvažiuotų į kelias vietas, paieškotų eglės, išrinktų ją. O juk tie žmonės turi ir kitų pareigų. Todėl tokią paslaugą teikiame mes. Būna, kad per pietų pertrauką susirenka visas kolektyvas, mes atvežame kelias egles, o jie išsirenka patinkančią“, – apie savo darbo ypatumus pasakojo M.Kolenda.
Ši paslauga kainuoja – mažos sidabrinės eglės iki 1,5 m vazone atvežimas kainuoja 69 Lt, didesnės – 129 Lt. Eglė gali būti ir papuošta. M.Kolenda sakė siūląs klientams eglę su meduolių komplektu, kuriais žaliaskarę galima papuošti. Tiesa, tuomet mažos eglės kaina gerokai išauga – iki 190 Lt, tačiau pasiūlymas gana populiarus.
Išpopuliarėjo dirbtinės
Kalėdinėmis eglėmis kvepia ir prekybos centrai. Bent jau tie, kuriuose gyvą eglę galima rasti.
Dirbtinių eglių kasmet nuperkama trigubai daugiau nei gyvų. Tokį klientų pasirinkimą neretai lemia kaina – dirbtinę eglę galima įsigyti ir už 5 Lt, kai gyvos mažiausia kaina – 15 Lt, – teigė O.Malaškevičienė.
„Maxima Lt“ atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė teigė, kad daugiausia šio tinklo parduotuvėse nuperkama dirbtinių eglių, nors gyvomis pradedama prekiauti taip pat anksti, jau gruodžio pirmosiomis dienomis.
„Dirbtinių eglių kasmet nuperkama trigubai daugiau nei gyvų. Tokį klientų pasirinkimą neretai lemia kaina – dirbtinę eglę galima įsigyti ir už 5 Lt, kai gyvos mažiausia kaina – 15 Lt. Dar vienas faktorius, kuris lemia didesnį dirbtinių eglių pardavimą, yra tas, kad dirbtinėmis eglutėmis namus galima puošti kad ir nuo lapkričio vidurio, nebijant, kad dar nesulaukus švenčių nubyrės žaliaskarės spygliai“, – teigė O.Malaškevičienė.
Anot „Maxima Lt“ atstovės, pirmieji puoštis skuba vaikų darželiai, mokyklos, kavinės, įmonės, namuose eglės statomos kiek vėliau, vis dar yra ir tokių, kurie pagrindinio Kalėdų akcento įsigijimą palieka Kūčių dienai.
„Prieš porą metų mūsų asortimente buvo nemažai raudonų, baltų ar šventiškai blizgančių dirbtinių eglių, tačiau pastebėjome, kad Lietuvos gyventojams mieliausia žalia, tikrą miško žaliaskarę primenanti eglė. Taigi savo klientams šiuo metu siūlome įvairių žalių atspalvių dirbtinių eglių, kurių aukštis siekia nuo 30 cm iki 3 m. Dažniausiai klientai renkasi 1,5 m dirbtinę eglę“, – pasakojo vieno iš Lietuvos prekybos tinklų atstovė.
Kirstas egles keičia vazoninės
Kirstų eglučių „Maximos“ prekybos centruose kasmet parduodama vis mažiau, pirkėjai mieliau renkasi pasodintas vazonuose.
Kirstomis eglėmis iš viso neprekiauja „Norfos“ prekybos centrai. Jų artėjant Kalėdoms galima rasti tik kai kurių prekybos centrų lauko aikštelėse, kurios nuomojamos gyvų eglių pardavėjams.
Parduotuvės, anot „Norfos“ atstovo spaudai Dariaus Ryliškio, siūlo įvairaus dydžio dirbtines egles, kurių kainos svyruoja nuo 3,99 Lt iki 399,99 Lt, ir vazonines. Pastarosios užaugintos Lietuvoje ir prekyboje atsiras paskutinę savaitę prieš Kalėdas.
„Šiemet „Norfos mažmena“ planuoja parduoti eglių maždaug 10 proc. daugiau nei pernai“, – teigė D.Ryliškis.
Prekybos centrų „Rimi“ šių metų naujovė – mažos, iki 50 cm, eglės vazonuose. 6,99 Lt kainuojančios eglės itin populiarios. Anot UAB „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovės Ramintos Stanaitytės-Česnulienės, pirkėjai jas perka tikriausiai norėdami papuošti darbo stalą arba kaip interjero dekoraciją šalia didelės eglės.
Siūlo ir daniškas egles
Medelynų plantacijos neužaugintų tiek eglių, kad jas apsimokėtų eksportuoti, o vien dėl užsienio pirkėjų kirsti Lietuvos miškus niekas nenusiteikęs.
„Pirkėjų, kurie savo namams puošti renkasi natūralias egles, skaičius išlieka pastovus. Siūlome apie 10 rūšių natūralių eglių vazonuose ir kirstų (lietuviškų ir daniškų). Kaina tokia pat, kaip ir pernai – 6,99–99,99 Lt“, – teigė „Rimi“ atstovė.
Dirbtinių eglių pirkėjams svarbi ir ekologija, ir išlaidos – tokią eglę jie gali puošti ne vienerius metus.
„Iki“ viešųjų ryšių departamento vadovas Valdas Lopeta teigė, kad atrenkant dirbtines egles į šventinių prekių asortimentą, atsižvelgiama į pirkėjų poreikius per kelerius pastaruosius metus.
„Siekėme rasti patį geriausią kainos ir kokybės santykį, todėl pasiūlėme trijų dydžių – 60, 100 ir 150 cm aukščio – tankias, lanksčias egles su stabiliu padu. Praėjusių kelerių metų praktika patvirtino, kad būtent tokias dirbtines ilgaamžes egles labiausiai vertina gamtą tausojantys pirkėjai“, – sakė V.Lopeta. Kirstinėmis eglėmis prekiaujama didžiųjų „Iki“ prekybos centrų aikštelėse.
Į užsienį eglės nekeliauja
Lietuviškos eglės kol kas neprasiskynė kelio į užsienio rinkas. Generalinės miškų urėdijos Miško atkūrimo ir apsaugos skyriaus vedėjas Darius Stonis „15min“ sakė, kad šiuo metu lietuviškos žaliaskarės į užsienį nekeliauja. Eglių galbūt ir atsirastų, tačiau esą kainos vargu ar tenkintų urėdijų medelynus. O ir užsienio medelynai naujais konkurentais nesidžiaugtų.
„Kažkada buvo mėginama, tiesa, daugiausia kirstas eglutes, vežti į užsienį, buvo atsiradę pirkėjų, kurie lyg ir ruošėsi pirkti. Bet ir kainas pasiūlė mažas, o reikalavimai buvo pernelyg aukšti. Todėl nelabai apsimoka eksportu užsiimti“, – teigė D.Stonis.
D.Stonio manymu, medelynų plantacijos neužaugintų tiek eglių, kad jas apsimokėtų eksportuoti, o vien dėl užsienio pirkėjų kirsti Lietuvos miškus niekas nenusiteikęs.
