Vos prieš keletą dešimtmečių apie tokį pasirinkimą niekas net negalvojo, žmonės tuo metu puošė tik tikras pušų šakas arba natūralias egles, mat dirbtinių žaliaskarių tuomet dar net nebuvo, praneša earth911.com. Pirmosios dirbtinės eglės pasirodė tik XIX a. pabaigoje, vokiečiai tuo metu jas sugalvojo gaminti iš tikrų žąsų plunksnų, kurias nudažydavo žalia spalva ir prikabindavo prie vielos.
Vėliau dirbtinės eglės išpopuliarėjo ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, 1930 metais tualetams skirtų šepečių gamintojai „Addis Brush Company“ dirbtinę Kalėdų eglę sukūrė iš tualeto šepečių šerių.
XX a. pabaigoje dirbtinės eglės neįtikėtinai išpopuliarėjo, žmonės nusprendė, kad jos kur kas praktiškesnės, pigesnės ir patogesnės už natūralias žaliaskares. 2001–2007 metais dirbtinių eglių pardavimai šoktelėjo nuo 7,3 mln. iki 17,4 mln.
Tad kurią gi eglę verta rinktis? Kiekviena turi savo pliusų ir minusų, todėl pateikiame jūsų teismui dirbtinės ir natūralios eglės privalumus ir trūkumus, galbūt leisiančius jums apsispręsti, kurią iš jų šiais metais pasipuošti.
Dirbtinė Kalėdų eglė: privalumai ir trūkumai
Kaltė – tai veikiausiai pagrindinis faktorius, nulemiantis dirbtinės Kalėdų eglės pasirinkimą. Mintis, kad kiekvienais metais bus nukertama eglė, ne vienam sugadina švenčių dvasią, kiti, tuo tarpu, dirbtinę Kalėdų eglę perka dėl ekonominių sumetimų.
Juk kartą nusipirkus dirbtinę Kalėdų eglę ir į ją investavus tam tikrą sumą pinigų, kitos neprireiks mažiausiai pora metų, tuo tarpu natūralią eglę reikia pirkti kasmet. Negana to, dirbtinė eglė itin palengvins ir buities rūpesčius – nereikės jos nuolat laistyti, ar šluoti nukritusius spyglius.
Vis dėlto daugelis ekspertų mano, kad dirbtinė eglė gali būti kenksminga, mat ji gaminama iš metalo ir polivinilchlorido (PVC), pasaulyje itin paplitusio plastiko, kuris, kaip manoma, kenkia žmogaus sveikatai.
Negana to, dirbtinės Kalėdų eglės nėra perdirbamos, o jų suirimas gali užtrukti net keletą šimtmečių.
Natūrali Kalėdų eglė: privalumai ir trūkumai
Kiekvienais metais vien tik šiaurinėje Amerikos dalyje parduodama maždaug 33 mln. natūralių eglių, vėliau visos jos būna perdirbamos. Būtent dėl perdirbimo galimybės, daugelis ekspertų sutinka, kad natūralios eglės vis dėlto yra draugiškesnės gamtai nei dirbtinės Kalėdų eglės.
Per visą savo augimo laiką eglės sugeria daugiau kaip 1 toną anglies dioksido (CO2), negana to kiekvienas spygliuočių miško akras deguonimi gali aprūpinti net 18 žmonių. Siekiant, kad šie medžiai neišnyktų, kiekvienas žiemą eglę nukirtęs augintojas pavasarį turi pasodinti jas tris.
Daugelis žmonių natūralią eglutę renkasi dėl mėgstamo ir kai kuriems šventes primenančio jos kvapo, kiti tiesiog nemėgsta savo namuose laikyti dirbtinių augalų. Kiekvienas turi savų priežasčių, todėl tik jūs patys galite apsispręsti, kuri eglutė jums labiau patinka: dirbtinė ar natūrali.
