Metų pabaigoje išaugančias išlaidas galima paaiškinti ir grynai finansiniais motyvais. Tuo metu paprastai padaugėja pinigų: išmokamos įvairios metinės išmokos, suvedami balansai, dengiami susikaupę įsipareigojimai, atsiranda kokie nors nepanaudoti likučiai. Įrodyta, kad su premijomis, „tryliktu“ atlyginimu ir kitomis ne periodinėmis pajamomis žmonės atsisveikina kur kas lengvesne ranka negu su pastoviai gaunamu darbo užmokesčiu. Tiesa, sunkiais laikais metų pabaigoje nelieka jokio likučio, kurį būtų galima padalinti. Tada per įprastas šventes tenka veikti kitaip. Lietuvoje toks sunkus laikas buvo jau pernai. Pinigų kiekis rinkoje metų pabaigoje ne tik nepadidėjo, bet netgi sumažėjo.
Tai atsispindėjo ir kalėdinėje prekyboje. Palyginti su 2008 metų metų Kalėdomis, pačia sunkmečio pradžia, pernai taupėme dar atkakliau. Tradicinėms kalėdinėms dovanoms (kosmetikai, papuošalams, drabužiams, knygoms) išleidome 20–25 proc. mažiau. Daugiau nupirkome tik žaislų ir konditerijos gaminių specializuotose parduotuvėse. Vadinasi, net ir sumažėjus finansinėms galimybėms, šventę vis tiek šventėme. Vaikai vis tiek sulaukė Kalėdų senelio, o suaugusieji išmoko susikurti šventę, išleisdami mažiau: patys ruošė maistą, rengė „suneštines“ vaišes, patys gamino dekoracijas.
Geriausi dalykai brangiai nekainuoja. Kaip, beje, ir sniegas, kuris mus džiugina per visas sunkmečio Kalėdas.Pasaulinė krizė traukiasi. Šiemet, JAV nacionalinės mažmenininkų federacijos duomenimis, švenčių sezono pradžioje (paskutinį lapkričio savaitgalį) parduotuvėse apsilankė 212 milijonų amerikiečių, kurių kiekvienas vidutiniškai pirko prekių už 365 JAV dolerius. Mūsų šalies prekybininkai, kas nekantriai, o kas nedrąsiai irgi laukia šventinių pirkimų. Šalies mažmeninės prekybos apyvartos statistika rodo, kad tie, kas buvo labiausiai nuskriausti – kompiuterinės technikos, elektrinių buities prietaisų, knygų pardavėjai, – šiemet jau nuo vėlyvo pavasario stebi savo verslo atsigavimo ženklus.
Nemažai ženklų rodo, kad ir Kalėdos šiemet jau bus šviesesnės. Ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Pinigų rinkoje padaugėjo (3 proc.), nedarbas nustojo didėti, beveik penktadaliu (19 proc.) daugiau pinigų negu pernai parsiunčia išvykusieji dirbti svetur, beveik perpus (nuo 18 iki 10 proc.) sumažėjo ateitį vertinančiųjų itin pesimistiškai. Ir netgi gatvėms apšviesti miestų valdžia surado pinigų.
 |
| SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. |
Ar išmokome pamokas?
Tačiau per porą metų turėjome išmokti keletą pamokų. Pirma, kad dovanas reikėtų rinkti pagal savo finansines galimybes, o ne pagal galimybes tų, kuriems dovanas dovanojame. Antra, galima nupirkti tų pačių arba bent tokių pačių daiktų kaip anksčiau, tačiau išleisti mažiau pinigų. Tam reikia iš anksto nuspręsti, ką norime pirkti, o tada paieškoti, kur ir už kiek galima norimų daiktų įsigyti. Interneto laikais informacijos ieškoti kur kas lengviau.
Trečia, dalintis ir duoti galime tik tuo, ką turime, dovanoti skolintus daiktus (arba pirkti dovanas už skolintus pinigus) – ne tik blogas tonas, bet ir neapdairus finansinis elgesys. Na, ir ketvirta – dovanoti galima ne tik pirktus ir ne tik daiktus. Geriausi dalykai brangiai nekainuoja. Kaip, beje, ir sniegas, kuris mus džiugina per visas sunkmečio Kalėdas.
