Papasakokite ir jūs savo kelionės istoriją bei laimėkite puikių turizmo prekių įmonės „Lukla“ prizų! Konkurso sąlygos
Dalinamės Ievos papasakota kelionės istorija!
Atvykus į Lisaboną anksti ryte ir keliaujant metro iki viešbučio neatrodė, kad miestas labai svetingas. Daugybė atvykėlių iš Pietų Amerikos, ypač iš Brazilijos (Brazilijoje kalbama portugališkai), seni pastatai, tamsa kėlė nerimą. Tačiau vos nuvykus į viešbutį, palikus daiktus ir aplankius miesto centrą nuomonė greit pasikeitė.
Lisabona garsėja savo kalvomis, sena architektūra, siauromis gatvelėmis ir ilgus metus skaičiuojančiais tramvajais, kurie iki šiol puikiai tarnauja visiems miesto gyventojams. Jiems padeda mopedai ir keisti mini automobiliukai. Seni pastatai lyg tyčia palikti tarsi pasiruošę griūti. O jei užsuksite į neturistinius rajonus, tai gali pasirodyti ir lyg pats skurdžiausias pasaulio kampelis, bet garantuoju, ir ten žydės gėlės, ir kvepės vyšniomis (svečiavomės sezono įkarštyje).
Pamatyti čia tikrai yra ką. Vien jau visi vaizdai, atsiveriantys nuo kalvų viršūnių verti pasivaikščiojimo, o kur dar vienuolynai, kurių vieno liko tik liekanos po didžiojo Lisabonos žemės drebėjimo, bokštai, pilis. Kas kiekvienam keliautojui visad įdomu, tai paragauti svetimos kultūros, suvalgyti kažką tikro iš to krašto. Ko nepatariu ir kas buvo vienintelis dalykas, kurio nemėgau, tai žolelė vardu Cilintro. Jos skonis man pasirodė lyg muilo, nors visi vietiniai kartojo, jog arba nekenti, arba myli šį skonį nuo pat pirmo kąsnio.
Verti dėmesio visi vaisiai: saldūs, egzotiški, švieži. Be abejonės, jūros gėrybės, taip pat pirmos klasės ir restoranų languose išdėliotos dar to pačio ryto. Tiems, kam patinka saldumas, būtų nuodėmė neparagauti Pasteles de Belen. Tai senovėje vienuolių sukurtas slaptas deserto receptas, kurio paragauti reikia vykti į tuo garsų rajoną ir dažnai pastovėti ilgoje eilėje, bet užsisakykite kelis, nes garantuoju norėsite dar! Nepamirškite ir vyno – geras, kokybiškas ir pigus! Ypač garsus žaliasis, gaminamas iš ankstyvų vynuogių ir gana jaunas.
Nors Lisabona ir unikali savo įšsaugotu seno miesto stiliumi, verta dėmesio ir nauja miesto dalis, kurioje galima aplankyti vieną didžiausių akvariumų, pilną egzotiškų žuvų, pingvinų, ryklių. Čia veikia modernūs keltuvai, kuriais galima pakilus aukštai praskriesti pro vandenis ar užsukti į modernų prekybos centrą. Kad ir koks gražus ir kerintis šis miestas, būtina sėsti į traukinį ir praleidus jame mažiau nei valandą, apsilankyti Sintroje. Tam skirkite visą dieną, nors tai ir nedidelis miestelis šalia Lisabonos, bet žinomas labai plačiai.
Prieš šimtmečius ant kalvų pastatyti rūmai ir pilys, kurių, deja, liko tik dalys, atima amą. Dar dabar dreba kojos ir prieš akis iškyla gražiausi kada nors matyti vaizdai, horizontai plytintys toli toli, debesys, jūra, kalnai. Žodžiais to nenupasakosi, jautiesi lyg iš dangaus į žemę žiūrėtum.
Rūmai prabangūs, originalūs, tačiau apsiaukite patogius batus – kojas po kilimo aukštais kalnais skaudės dar ilgai. Kaip bebūtų, su malonumu tai dar kartočiau. Na, o pabaigai, grįžus į Lisaboną ir jai dar yra jėgų linksmybėms, apsilankykite Bario Alto. Čia renkasi visi naktinių linksmybių fanai, kelios susikertančios gatvelės, kelios dešimtys barų ir šimtai jaunimo su alaus ir žinoma vyno ar vaisių kokteilių bokalais kelia samyšį, triukšmą ir atrodo nesuvaldomi.
Ievutė Šabūnaitė
