Žinau, kad lietuviai mane pasmerks. Bet man jau nusibodo tas davatkiškas požiūris į paplūdimius. Griežtas skirstymas į vyrų, moterų, bendrą. Jau vien dėl to kasmet liepos
mėnesį važiuoju ne į Palangą, pilną budulių ir priekabiautojų, bet į Papę Latvijoje. Ten galiu degintis laisvai, nebijodama nei davatkų, nei „iš po vakar“ neišsipagiriojusių gašlūnų.
Nepadorūs žioplių pasiūlymai
Man geriausias tas paplūdimys, kuriame galiu jaustis laisvai. Porą kartų deginausi be liemenėlės ir Palangoje. Bet sulaukiau nemalonių replikų. Lietuvos vyrai galvoja, kad šitaip aš juos gundau – degindamasi „be viršaus“, kad ant nugaros dryžių nebūtų. Teko apsirengti ir ieškotis vietos kitur. Kita vertus, nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Dabar žinosiu, kad daugelis vyrų – lepšiai, savimylos, visai negerbiantys moterų pasirinkimo.
Lietuvos vyrai galvoja, kad šitaip aš juos gundau – degindamasi be liemenėlės, kad ant nugaros dryžių nebūtų.
Teko bėgti į Melnragę. Bet ir ten tas pats. Prie Klaipėdos uosto vėlgi – daug turistų... Giruliuose – vieni vaikai arba šeimos su vaikais. Karklė tampa antra Melnrage – čia nuolat daugėja žmonių. Ir pilna parasparnininkų. Prie Olando Kepurės – gausu stebėtojų. Kelis mačiau stebinčius mane su žiūronais. O tai jau panašu į iškrypimą. Štai kodėl šią liepą važiuoju į Papę. Ir niekur kitur!
Kur galima jaustis laisvai be drabužių
Aš tikrai nesu religinės sektos narė. Sektos, kuri nepripažįsta drabužių. Be to, žinau, kad saulės beveik nemačiusius odos lopinėlius ilgai kaitinti ultravioletiniuose spinduliuose nėra sveika.
Man svarbiausia – laisvė. Todėl būna ir taip, kad paplūdimyje deginiesi su maudymosi kostiumėliu, o maudytis brendi nuoga. Taip netgi sveikiau. Juk inkstams nesveika su šlapiu bikiniu vėjyje stovėti. Apdžiūvusi vėl lendi į maudymuką, griebi kamuolį ir žaidi „bulvę“.
Panašių paplūdimių esu mačiusi tik Danijoje. Ten niekas nekreipia į tave dėmesio. Jei mato, kad deginiesi nuoga, nesitiesia šalia rankšluosčio ir gerbia privatumą.
Kur rasti nuošalią vietelę
Rasti nuošalią vietelę nėra taip paprasta. Bet įmanoma. Nors ir Papė kasmet populiarėja. Tiesiog reikia ieškoti vietos ne prie Papės švyturio, ne prie „Aulaukio Baltijos“, o gerokai toliau.
Porą kartų Papėje jau buvau ir su savo vaikinu. Norėdami mėgautis vienas kito kompanija, be pašalinių, sėdome ant dviračių ir kokius 5 km pavažiavome miško keliuku,
pro kapinaites į Liepojos pusę. Pravažiavome net vadinamąsias laivų kapines. Va už jų jau galite jaustis saugūs, žiopliai čia tingi ateiti. Tiesa, kai kur sunku pravažiuoti per smiltis, tenka dviratį vestis. Nors, žinoma, galima ir pėstute keliauti pajūriu kokį pusvalandį, kol liksite vienui vieni. O tada jau galima degintis, maudytis, šėlti. Ir niekas to nematys...
Tiesa, Papėje kartą visiškai be kostiumėlių degintis važiavome ir su panašių pažiūrų drauge. Ėjome beveik valandą, radome pajūryje didelį akmenį. Nors jo ir nereikėjo (kad pasislėptume). Per dieną pro mus pajūriu praėjo vos kelios panašių merginų grupelės.
Gal žinote daugiau gerų vietų pajūryje, kur galima taip laisvai poilsiauti? Parašykite ikrauk@15min.lt. Geriausia vasaros istorija laimės „Laisvalaikio dovanų“ prizus!
