B.Lauciuvienė, kurios visi trys vyrai – sutuoktinis Ignas bei sūnūs Justas ir Gediminas – pasuko į teisės studijas, keturis dešimtmečius vadovavo uostamiesčio bibliotekai. Jos iniciatyva gimė Klaipėdos metų knygos rinkimai, buvo išplėstas bibliotekų tinklas.
Simboliška – Druskininkuose baigė tą pačią mokyklą kaip ir Juozas Šikšnelis, daugelį metų vadovavęs kitai Klaipėdos bibliotekai – I.Simonaitytės. Rašytojas J.Šikšnelis grįžo į Švendubrę Druskininkų rajone. „Kas žino, gal ir aš kada...“ – interviu metu nutęsė B.Lauciuvienė.
Su ilgamete bibliotekos vadove susitinkame prabėgus vos porai dienų po jos kadencijos pabaigos. Surasti laisvą valandėlę pokalbiui nebuvo taip lengva – vis vijo reikalai.
– Kaip atsidūrėte Klaipėdoje?
– Vilniaus universitete baigiau Istorijos ir filologijos fakultetą. Į Klaipėdą atvykau iš Mažeikių. Ten mano vyras dirbo prokuroru, aš vadovavau Mažeikių bibliotekai. Jaunas ir turtingas naftininkų miestas turėjo naują, gražią, modernią biblioteką.
Vyrui teko vykti į Klaipėdą, kartu ir man. Apie tą miestą nieko nežinojau, buvau tik kelis kartus pravažiavusi. Ir man tas miestas visai nepatiko. 1983-iaisiais, kai atvykome, vis dar matėsi karo žaizdos: dalis pastatų dar buvo apgriauti. Miestas ilgas. Atrodė nei šioks, nei toks. Bet pasirinkimo nebuvo.
Klaipėdos biblioteka buvo labai prasta. Ir ministerijoje pasakė, kad važiuoju į pačią didžiausią respublikos skylę.