Žodžiu, atsibundate, išvaikote miegus ir einate dirbti. Dirbate. Paskui miegate ir vėl dirbate. Ir vėl miegate. Ir vėl dirbate. Gyvenimas sukasi lėtai ir neoriai kaip karuselė „Ramunė“ Palangos atrakcionų parke sovietmečiu, kuriuo jūs, žinoma, boditės. Pagaunate save galvojąs, kad gal ir visai smagu būtų nubusti atvirkštine tvarka – į anksčiau sapnuotą sapną. Na, nelabai teisus ir nelabai simpatiškas tas Veryga, bet šiokią tokią įtampėlę su savo diagramomis ir draudimais visgi palaikė. Prezidentas irgi prajuokino, kelissyk pasirodęs su berniuku, ar su kažkokiu kalbančiu robotuku, o ir pats tąsyk atrodė kaip zombis.
Tiesa, pamenate, kad kai kas tame sapne baisingai užknisdavo. Buvo toks karantinas, kai uždraudė vaikščioti į kavines – teko gerti namuose. Bet kaip siaubingai šiugždėdavusios kaukės ir kokios jos, kai išteždavo, pasidarydavo gličios! O kur dar profesorius V.Kasiulevičius, per kelias pirmąsias pandemijos dienas visažiniu patapęs! Kita vertus, iki galo neišsapnavęs, negali ginčyti – gal profesorius išties gebėjo pranašauti ir vėliau tapo Delfų pitija?
Įžnybiate sau į koją. Gal pavyks. Bet ne. Vietoj to, skambina viršininkas ir siūlo viršvalandžių, už gerą atlygį. Negalvodamas sutinkate. Tiesa, paskui prisimenate, kad jūsų laukia atostogos Turkijoje, ir jas jau esate pažadėjęs žmonai ir vaikams. Na, bet dabar šaukštai popiet.
Dirbate. Dirbate. Dirbate. Dirbate. Laimei, bent jau paaiškėjo, kad žmona taip pat būtų negalėjus važiuoti į atostogas – daugėjant klientų (juk ekonomika kyla!), nėra kas ją pakeistų jos pozicijoje. Vietoj atostogų padalinio vadovas vakarais darbe organizuos šiknasvydžio varžybas, kuriose privaloma dalyvauti, mat Vyriausiasis yra kažkur perskaitęs, kad taip kolektyvas geriau susicementuoja. Jums negirdėtas žodis „šiknasvydis“, bet sutramdote smalsumą, nes savo brangiausios akyse nenorite pasirodyti esąs idiotas.
Jau laikas miegoti, bet, kadangi parsinešėte darbo į namus, nusprendžiate padirbėti. Dirbate. Už lango vibruodama ir braižydama danguje zigzagus, panašius į šventinius fejerverkus, kyla ekonomika. Žmona nelabai patenkinta, sako, kad kitąkart neskubės grįžti iš šikansvydžio varžybų. Gal pasiliks afteriui, kaip dabar madinga.
Vaikai, nors vienam 22, kitam – 27 metai, prašo jūsų nupirkti jiems dviračius. Truputį nejauku, bet ko nepadarysi dėl savo atžalų. Tiesa, skauda širdį, nes aname sapne, iš kurio pabudote toks susijaudinęs, abu vaikai – o jie, nors ir niekelius gamina, matot, yra menininkai, – vos atslinkus tam virusui gavo solidžias pašalpas ir iš LRKM ir iš LTKT – dešimtkart daugiau nei sūnus per visus metus, o jaunylė dukra ir per visą gyvenimą nėra tiek uždirbus. Tiesa, sūnus taip mikliai apsisuko, kad gavo paramą ir dar iš vienos programos, jau kaip muzikantas, mat vaikystėje rūselyje kartais pagrodavo.
Ateina vasara, o jūs toliau dirbate. Ištaikę progą vėlų eilinio vasaros šeštadienio vakarą su šeima vis dėlto išvykstate į artimiausią mišką grybauti, pamiršę, kad grybai dar neauga. Grįžtate sulyti. Žmonai ir anūkei įsisiurbusios erkės. Vienai – erkinis encefalitas, kitai – Laimo liga. Jums – sloga ir temperatūra. Nepaisant encefalito, žmona išeina šiknasvydžio ir lieka afteriui. Sako, pakils pareigose. Jums dar pakyla temperatūra.
Už lango kyla ekonomika. Triumfuoja mokslas. Prezidentas, palydimas, kaipo ir anksčiau matytajame sapne, berniuko, praneša apie sėkmingai įsisavintas ES lėšas ir sukurtą jausmomatį.
Už lango kyla ekonomika. Triumfuoja mokslas. Prezidentas, palydimas, kaipo ir anksčiau matytajame sapne, berniuko, praneša apie sėkmingai įsisavintas ES lėšas ir sukurtą jausmomatį. Trakai dabar jau ne tik kultūros, bet ir haitecho sostinė. Ir kaip tik ieško 1000 darbuotojų už 5000 Eur/mėn. Ir kandidatams tereikia priėmimo metu ištapšnoti į Galvės vandenis „plaukė žąselė per ežerėlį“ melodiją. Tokios naujosios ES taisyklės.
Darsyk įgnybate sau į koją, ir dar pora sykių, švelniau, į pilvą. Gal vis dėlto pabusite namuose ir jums nereikės niekur eiti, o viršininkas per kompiuterio ekraną nepajėgs matyti už monitoriaus saugiai padėto butelio ir manys, kad iš tikrųjų geriate arbatą? Dabar pamenate – taip tame sapne ir darėte. O dar sykį, tiksliau, du, ištrūkote pažaisti dvinugario žvėries su vieniša klasioke, pasakęs namiškiams, kad vykstate.... nejaugi bus išdilę iš atminties?... ieškoti – kaukių? Kaip galima po to ieškoti suknistų grybų?
Viešojoje erdvėje – šurmulys. Neonaciai aiškina, kad estai mus ir vėl pralenkė, šįsyk neonacizmu, anot jų, reikią mums juos vytis. Jų klauso – o gal tikrai? Premjero kostiumus matuojasi Šimonytė su Landsbergiu. Valstiečių reitingai – prie dugno, socialdemokratai – pasidarę negirdimais ir nematomais. Net silpna darosi pagalvojus, kad Tėvynės sąjungai, kurios vadovai sapne paskelbto karantino metu tik gėdingai trypčiojo ir laidė strėlytes į vudu lėlytes bei pelnytai iššvaistė reitingų potencialą, dabar gresia tapti valdančiąja jėga. Ne, geriau jau sapnuoti! Sapne daugiau teisybės ir, jei taip galima sakyti, tikrovės. Juoba jus, nesiskundžiantį jokiais nepritekliais, valstybė sapne parėmė 247 eurais, ir taip tris kartus.
Žmona iš afterio grįžta tik po dviejų parų, buvusi konferencija. Prisiminęs, kad sapne konferencijos vykdavusios neišeinant iš namų, susinervinate. Spartėjant ekonomikai ir įvykį keičiant įvykiui, irzulį keičia panika. Įteisinama medžioklė lankais ir pramoginės gyvulėlių skerdynės; infliueceriai reklamuoja tepalėlius strėlėms ir mačetes. „Grigeo“ – vėl respektabili bendrovė, kalta sklendė, pati klastingai save sukūrusi ir atsisukinėjanti. Plyšta Natalijos Bunkės krūtų implantas – kolosalus įvykis (tiesa, prisimenate jį iš tikrųjų plyšus ir tajame sapne, bent šis tas pastovaus ir amžino). Cicinas gauna daugiau paramos nei operos solistas... pala... čia vėl faktelis iš tojo sapno!
Miršta penktos eilės teta. Liūdesys. Bet širdyje šmėsteli viltis – gal vis dėlto sapnas nusprendė įsikūnyti ir virsti tikrove? Spalvingi viruso plitimo grafikai, kasdieninis diagramų kilimas, jausmingos sirenos paryčiais. Koks sexy plastikinių apsiaustų čežėjimas! Tik kodėl, kai tas sapnas tampa vis ryškesnis ir tarytum ruošiasi atgyti, paaiškėja, kad čeža ne vienkartiniai simpatiškos slaugės rūbai, bet nesurikiuotų dokumentų kaugė?
Taip, dabar jau tiksliai prisimenate, kad tajame sapne, leisdami laiką namuose, jūs išties susigyvenote su žmona ir pirmąkart pajutote, kaip jums jos reikia. Be to, „prie koronos“ neskraidė lėktuvai, todėl nebuvo keistų minčių apie tolybes, kuriose – nuobodžios viešbučių vakarienės ir svetimos žmonos. Šios mintys ypač liūdina, nes jūs galiausiai sužinojote, kad afteris – tai kažkoks Renatas, kuris kaip tik vienišas, ir jis, matote, nuostabiai gamina.
Taip, dabar jau tiksliai prisimenate, kad tajame sapne, leisdami laiką namuose, jūs išties susigyvenote su žmona ir pirmąkart pajutote, kaip jums jos reikia.
O čia dar kaip tik darbdavys praneša, kad optimizuojant lėšas jūsų įmonės veikla iš Lietuvos perkeliama į Bangladešą. Gražiai padėkoja, įteikia saldainį, panašų į sovietinį „barbarisą“, tik ant pagaliuko. Jagelavičiūtė pradeda kurti reportažus apie sprogusius krūtų implantus – ak, tiesa, tai vyko sapne, tame pačiame, kuriame bendradarbė Jadvyga, gyvenime neskaičiusi jokios knygos, negalėdama eiti į pilateso treniruotes ir priaugusi svorio, perskaitė „Ulisą“, o jos vyras Igoris, šiukšlių vežikas, papildomai prisidurdamas dirbdamas kurjeriu, įkūrė panaudotų dalykėlių muziejų ir jau rašo projektą Kultūros tarybai.
Na, ir štai jūs stovite ant taburetės su pamuiluota virve, kurią šiaip ne taip susukote į kilpą. Jūsų šalis klesti ir strimgalviais lekia į skaistų rytojų. Jūsų, dabar jau buvusi, žmona ruošia būsimus pusryčius kažkokiam Renatui. BVP ir vėl kilstelėjo. MGL ir vėl kilstelėjo. Minimali ir vidutinė alga ir vėl kilstelėjo. Buržujai turi dar daugiau jachtų ir namų užjūriuose. Ak, tiesa, bemuiluodamas tą prakeiktą virvę būsite visai ir užmiršęs, kad jus meta iš buto, nes ėmėte paskolą žmonos vardu, tad jis – jos, o ji su Renatu kaip tik neturi kur gyventi.
Grubiai kalbant, stovite jūs ant taburetės. Dar nepradėjot proceso, bet kelnės jau pilnos to, kas buvo įvyniota į aną „barbarisą“. Kūnu kaip virpulys prabėga šalies pažanga. Šimonytė nebecituoja „Šveiko“, matyt, bus perskaičiusi dar vieną knygą. Šimašius pradeda statyti stadioną ir kitą rytą jau beveik pusė darbo padaryta. Nedidelis mokesčių progresyvumas, buvęs numatytas įstatymu – atšaukiamas; buržujai laimingi, liks papildomai jachtai. Šiauliai, vos pradėję statytis lėktuvų remonto angarus, perdarinėja į kosmodromą. Svajonei apie į Zoknius atskriesiančius ufonautų laivus – naujas kvėpavimas. Žodžiu, viskas neįtikėtinai gerai, tik štai jums reikia nertis tą virvę, nes žmona su Renatu ir policija jau atvyksta jūsų išmesti iš buto, kuris dvasiškai, ta pagrindine, esmiškąja puse, iš kurios kaip iš baltarusiškų tapetų virsta pelėsis – jūsų.
Jūs sukaupiate visas jėgas ir... tarkim, nė nepajutote. Ir štai jūs – pas Kristų karalių, tą patį, kuris valdo ir Vilniaus rajoną. O jis merkia akį ir kažką jums tiesia.
Čia pasakojimas tampa problemiškas. Ką jums tiesia Jėzus? Ką jums tiesia Kristus karalius? Galbūt COVID-19 bacilą, įpakuotą panašiai kaip jūsų darbdavys įpakavo „barbarisą“? Bet kam jums danguje COVID-19? Danguje ir be COVID-19 yra veiklos – arfos, garbinimas, kitoje sekcijoje, jei sumanysite pakeisti darbą (atsiprašau, religiją) – hurijos, dar toliau – nirvanos skyrelis ir t.t., ir t.t.
COVID-19 būtų buvęs jūsų šansas gyvenime, bet jums jo nedavė. Jūs galėjote apsimesti COVID-19 žinovu kaip kai kurie primiršti tinklaraštininkai ir pasirankioti laikučių. Galėjot įsteigti naują kurjerių versliuką. Galėjot pradėti skaityti. Galėjot pradėti domėtis kultūra. Galėjot sustiprinti ryšius šeimoje. Galėjot iš naujo apmąstyti, ką gi iš tikrųjų veikia valdžia ir paskiri politikai, ir įvertinti tai kituose rinkimuose. Bet, kaip jau minėta, to šanso jums nedavė. Jus išdūrė.
O dabar grįžkime prie esminio klausimo. Ką jums duoda Jėzus? Ką duoda Kristus karalius jums, negavusiam šanso, kuris ir nebuvo pažadėtas? Gal ekstazio tabletę? O gal švelnų, dangaus toliais dvelkiantį „Rafaello“? Ne, Jėzus, – beje, itin primenąs Lenkų rinkimų akcijos vadą Valdemarą Tomaševskį, tik be Georgijaus juostelės – duoda jums specdrabužius ir sako: „Greitai rengiesi ir eini dirbti. Arba Skverneliui kelio tiest, arba Narkevičiui munduro skalbt. Vienur – dulkės, kitur – chemikalai. Rinkis dabar.“
To, kuris vadovauja Vilniaus rajonui ir angelams, veidas rūstus ir pilkas kaip asfaltas, kurį teks lieti, o delnai juodi juodi – tarytum būtų kito gymio; matyt, pats abidvi sritis kuruoja. Šnypšdamas po kojomis rangosi lobistas Valdas. Sako, jį irgi, jei nesuvažinės su volais, vėliau reikės skalbti.
Na ir čia jau kaip ir pabaiga. Čia pasakojimas atsiremia į amžinus, nekintamus, nepakeičiamus dalykus, kurie stūkso kaip siena ir neleidžia pamatyti daugiau. Sunku sapnuoti COVID-19. Sunku būti Kristumi karaliumi. Bet kaip, gerai pagalvojus, iš tikrųjų sunku būtu susisiekimo ministru Narkevičiumi!
Amen.
