„Šiandien iš ryto atsakiau, kad nepriimu aš to pasiūlymo jo, – BNS penktadienį sakė A.Valotka. – Nei vertinu, nei nevertinu pastabos. Yra pastaba ir... tai yra praeitis, nesuksiu dėl to galvos.“
S.Kairys pastabą inspekcijos vadovui skyrė šiam pavėžėjus įvardinus kalbant „kažkokiomis čiurkų kalbomis“. Pastarasis vėliau teigė norėjęs pasakyti tiurkų, tačiau netinkamai ištarė šį žodį.
Dėl tokio VKI vadovo pasisakymo ministras kreipėsi ir į lygių galimybių kontrolierę, prašant įvertinti, ar A.Valotkos žodžiai nediskriminavo kitataučių.
Ši konstatavo neturinti teisinio pagrindo vertinti A.Valotkos teiginių, vis dėlto nurodė, kad išsakyti žodžiai „teoriškai galėjo įžeisti Konferencijos dalyvius, net jeigu jie ir nekalba VKI viršininko minėta „čiurkų“ kalba ir nesietini su šia kalba kalbančiais asmenimis“.
Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė taip pat teigė, kad „tokie ar panašūs žodžiai, juos išsakius, pavyzdžiui, darbo santykių kontekste, išsakyti kolegų atžvilgiu ar teikiant paslaugas bei parduodant prekes, išsakyti klientų atžvilgiu, būtų galimai vertinami kaip priekabiavimas dėl tautybės, etninės kilmės, rasės, kalbos ar kitų tapatybės požymių“.
„Atsižvelgiant į tai, A.Valotkos pasisakymus turėtų vertinti asmenį į pareigas skirianti institucija“, – sakė ji.
S.Kairys BNS penktadienį teigė, kad „ministerija savo vertinimą jau yra padariusi“.
„Ponas Valotka turi antrą pastabą ir pasiūlymą trauktis iš pareigų. Nežinau, ko dar reikia, ką jam dar kas turi pasakyti, kad žmogus priimtų sprendimus, kokie, mano galva, šitoje situacija yra ne tik reikalingi, bet jau būtini“, – teigė ministras.
„Dar nemačiau jokio atsakymo“, – pridūrė jis.
Šių metų rugpjūtį Valstybinės kalbos inspekcijos vadovui skirta pastaba už tai, kad jis LRT radijo laidoje diskutuodamas apie Vilniaus rajone gyvenančių lenkų tautybės gyventojų norą turėti užrašus gimtąja kalba palygino su situacija rusų okupuotame Ukrainos Donbaso regione.
Šie teiginiai papiktino Vilniaus rajono merą Robertą Duchnevičių ir Lenkijos ambasadorių Lietuvoje Konstantą Radziwillą. Jie paprašė kultūros ministro įvertinti pareigūno pasisakymą.
Pavasarį Valstybinė kalbos inspekcija raštu informavo kelias ministerijas, Seimo komitetą, kad nuo 2024-ųjų kovo ketina tikrinti, kaip šalyje dirbantys karo pabėgėliai iš Ukrainos moka lietuvių kalbą. Tai irgi sulaukė politikų kritikos.
