„Stengiuosi su Mira bendrauti kuo daugiau, nes kiek tu skiri dėmesio augintiniui, tiek jis tau jo duoda atgal. Dažniausiai gyvūnai turi nerimo ar pykčio priepuolių, nes jie nežino, kur dėti savo energiją. Dažnai matau, kaip Mira stebi, ką veikiu, valgau, kalbuosi telefonu. Tikiu, kad ji taip kaupia informaciją“, – pasakojo aktorius.
Salvadoras Dali įkvėpimo sėmėsi iš egzotinių gyvūnų, Juozas Tumas-Vaižgantas ir jo taksas vardu Kaukas buvo neišskiriami, o Andy Warholas sukūrė nemažai paveikslų, kuriuose pavaizduotas jo katinas Samas. 15min kviečia susipažinti su lietuvių kūrėjais ir jų geriausiais draugais projekte „Menininkas ir jo augintinis“.
Dantys ir kailis
G.Rimeika 15min atskleidė pirmąjį savo vaikystės atsiminimą: „Vieniems tai yra draugai, tėtis arba mama, o aš kažkodėl atsimenu dantis ir kailį. Tai buvo šuo. Vilkės, kurią augino mano šeima, vardas buvo Tera.“
Pasak pašnekovo, jo šeimoje rūpintis neveisliniu priglaustu šunimi visada buvo įprasta: „Kai įstojęs į akademiją išsikrausčiau gyventi vienas, kokius trejus metus neturėjau augintinio. Kaip tik tuo metu gyvenau Užupyje su tokiu operatoriumi Jonu Rūku ir režisieriumi Jokūbu Lapinsku. Abu jie augino šunis Kuosą (Miros mama) ir Šerpą (tėtis). Kartą po ilgų repeticijų grįžau namo ir nesužiūrėjęs palikau durų tarpelį... Taip Kuosa skladuke prie Užupio angelo atsivedė 7 šuniukus, tarp kurių buvo ir Mira. Mes visiems jiems suradome namus, Vilniuje liko 3 seserys – Goja, Upė ir Nikita. Dažniausiai susitinkame su Goja, kurią augina vienas geriausių mano draugų režisierius Jurgis Matulevičius.“
Šuo teatre?
Studijuojantys aktorystės meną įprastai neskaičiuoja atiduodamo laiko studijoms, tad laiko asmeniniam gyvenimui lieka mažai. Iš praktinių paskatų G.Rimeika Mirą vesdavosi kartu į paskaitas, kur ji puikiai prisitaikė: „Bandžiau ją supažindinti su tuo, ką darau, nes mano profesija atima daug laiko.“
Mira ateina tik tada, kai tai yra beprotiškai tikra.
Rūpinimasis augintine, aktoriaus teigimu, padeda ugdytis psichologiškai ne tik asmeniniame, bet ir profesiniame gyvenime: „Ėmiau mažiau koncentruotis į savo ego auginimą, kas aktoriniame yra ypač svarbu. Be to, nuo pat pradžių ji išmoko puikiai atskirti melą nuo tiesos. Mira tapo savotišku katalizatoriumi. Visada atkreipiu dėmesį, ar jai rūpi, kai aš scenoje verkiu, myliu ir kenčiu. Mira ateina tik tada, kai tai yra beprotiškai tikra.“
Aktoriui įsidarbinus Nacionaliniame dramos teatre Mira taip pat nustebino žiūrovus savo pirmuoju vaidmeniu. Ji pasirodė viename iš spektaklio „Voicekas“ (rež. Antanas Obcarskas) rodymų:
Vaidindamas su Giedriumi Savicku netikėtai atsisuku į žiūrovus, o jų akys buvo iš nuostabos išsipūtusios.
„Vaidinant „Menų spaustuvėje“ grimerių visada prašau duris laikyti uždaras, už jų Mira įprastai kantriai laukia. Paprastai užtenka palikti kartu kokį daiktą, kuriame yra mano kvapas. Stengiuosi jo papildomomis priemonėmis neužgožti. Taigi tą kartą kažkas iš grimerių paliko atviras duris ir Mira išgirdo mano balsą scenoje. Vaidindamas su Giedriumi Savicku netikėtai atsisuku į žiūrovus, o jų akys buvo iš nuostabos išsipūtusios. Sekundę pagalvojau, kad čia mes taip gerai varome, bet pasirodo šioje lėtoje metafizinėje scenoje pasirodė Mira ir ji lygiai tuo pačiu ritmu su mumis lėtai eina. Ojojojoi, galvoju. Staiga susižvalgėm su savo kurso draugu, aktoriumi Laurynu Jurgeliu. Jo vaidmuo leido jam išvesti Mirą iš scenos.“
Pasak G.Rimeikos, Mira labai greitai susidraugauja su kolegomis iš teatro ir repeticijose yra laukiama: „Iš tiesų ji yra teatro šuo.“
Tiesa, augintiniai scenoje teatro pasaulyje nėra toks neįprastas dalykas. G.Rimeika pamena vieną Romeo Castellucci spektaklį: „Kuomet režisierius į Vilnių atvežė „Pragarą“, jis užsilipo ant scenos ir sakė: aš esu R.Castellucci ir čia mano performansas. Tuomet iš užkulisių išbėgo trys šunys ir ėmė jį, apsirengusį, draskyti. Tiesa, jo kūryboje galima pamatyti ne tik šunis, bet ir arklius.“
Mira su Goja taip pat yra sukūrusios performansą „Žudant Trojos arklį“:
Labiausiai mėgsta tyrinėti
Mira kartu su G.Rimeika vaikšto ir į atrankas. „Man visai nesvarbu, kokio lygio režisierius. Ji visada eina kartu su manimi“, – tikino pašnekovas.
Tiesa, vilkė gali viena išbūti ir 6 valandas, tačiau grįžus šeimininkui jis turi skirti daugiau laiko žaidimams ir pasivaikščiojimams: „Labiausiai jai patinka tyrinėti, uostyti, stebėti kitus gyvūniukus, ypač pelytes, lapes. Vaikščioti prie ežerų ar upių.“
Kodėl Mira?
Susitikimo pabaigoje G.Rimeika papasakojo, kodėl savo augintinę pavadino Mira. Pasirodo, šiame varde telpa daug reikšmių.
„Man apskritai labai patinka miros kvapas. Ispaniškai šis žodis reiškia „žiūrėk“ (isp. mirar), ukrainietiškai „taika“ (ukr. мир), japoniškai „ateitis“ (jap. 未来, mirai). Rodos, trys karaliai Jėzui atnešė miros.“
