Išvakarėse, prieš repeticiją, paklaustas, kokiomis mintimis sutinka jubiliejų, aktorius V.Paukštė sako, kad tikrasis jo gimtadienis – liepą ir atvirai prisipažįsta: „Žinot, senatvė gi neišvengiamas dalykas ir nelinksmas dalykas. O ką padarysi, toks žmogaus etapas yra gyvenimo“.
Tačiau gyvenimą aktorius vadina pavykusiu. Visas – skirtas teatrui. Per daugiau kaip penkis dešimtmečius sukurta per šimtas vaidmenų teatre ir pusę tiek – kine. Už viso gyvenimo nuopelnus kine šiemet V.Paukštė apdovanotas „Aukso gerve“.
„Geriausi kūrybos metai, turbūt ir gražiausi, produktyviausi kūrybos metai prabėgo šitam va, teatre. Tiesa jis dabar rekonstruotas, truputį kitoks, su Povilu Gaidžiu. Aš dėkoju likimui, kad jis mane suvedė būtent su juo, ir va tie patys, kaip jūs sakot, gražiausi metai tie – teatre, turbūt ir buvo šitie“, – sakė aktorius.
V.Paukštė prisimena, kad norėjęs studijuoti radijo techniką tuometiniame Vilniaus politechnikume, o į teatrą pasukęs atsitiktinai, tačiau juo užsikrėtęs kaip liga.
„Ir aš maniau, kad baigęs 8 klases stosiu į Vilniaus politechnikumą, į radiotechniką, bet mano sesė, kuri rūpinosi manim visą gyvenimą, atstojo man ir tėvą ir motiną, baik, sakė, mokyklą, o paskui daryk ką nori“, – pasakojo aktorius.
Klaipėdos teatre V.Paukštė dirba nuo 1963 m. Patys brangiausi vaidmenys – Mindaugas ir Mažvydas Justino Marcinkevičiaus dramose. Paskutinį kartą aktorius prisimena scenoje pasirodęs prieš porą metų spektaklyje „Karalienė Luizė“.
Vis dėlto V.Paukštė prisipažįsta, kad didžiausias džiaugsmas ir laimė – vaikai. Su niekuo nepalyginama, tik ne visuomet pavyksta skirti tiek laiko, kiek reikėtų, sako aktorius. Šiam vakarui pasirinko paskaityti ištrauką iš Ekleziasto – Senojo Testamento filosofinių apmąstymų, samprotavimų ir pamokymų knygos, parašytos III a. prieš Kristų.
„Aš pamaniau savo širdyje, štai įsigijau sau plačią ir didelę išmintį. Ir mano širdis buvo labai užsiėmusi išmintimi ir žinojimu. Bet aš palenkiau savo širdį pažinti išminties ir žinojimu, puikybės ir neišminties. Ir aš pažinau, kad tai taip pat yra vėjo gaudymas“, – skaitė V.Paukštė.
