Pirmadienį, 19.00 val. „Forum Cinemas Vingis“ vyks ypatingas filmo „Mėlyna kaip apelsinas žemė“ seansas, o po jo – susitikimas su filmo herojais. Visi bilietai už seansą bus skirti paramai.
Tiesioginę transliaciją žiūrėkite čia:
Anna Lietuvoje yra su savo 5-iais vaikais bei kartu atsivežė sesers sūnų.
Penktadienį prodiuserė savo feisbuko paskyroje publikavo istoriją, ką teko patirti Annai, kad pasiektų Lietuvą:
„Visi išgyvenome šoką. Iš Kyjivo nebuvo įmanoma išvažiuoti. Žmones evakuojantys traukiniai buvo perpildyti. Penktadienį šeima liko nakvoti metro Kyjive, kur buvo saugiausia slėptis nuo atakų. Kitą dieną mūsų filmo montažo režisierius Ivanas Bannikovas atvažiavo į metro pagelbėti mamai su vaikais nusigauti iki traukinio. Anna trumpam grįžo į nuomojamą butą pasiimti kelių daiktų. Tuo metu uždarė metro ir visi buvo atskirti – vaikai laukė metro, o motina negalėjo pas juos grįžti. Po kelių valandų visi, ačiū Dievui, susitiko, bet buvo įvesta komendanto valanda iki pirmadienio ryto ir niekur nebegalėjo važiuoti.
Pirmadienio vakarą pagaliau jiems pavyko papulti į traukinį, tai buvo labai sunki daugelio valandų kelionė perkimštame vagone, kol paryčiais pasiekė Lvivą, ten juos pasitiko mūsiškiai ir saugiai pergabeno per sieną.“
Anna: aš nesu herojė
Pirmadienį spaudos konferencijos metu Anna teigė:
„Sveiki visi, džiaugiuosi, kad esu Lietuvoje. Kelias mums buvo sudėtingas, nors ruošėmės maloniai kelionei, pirkome naujas sukneles ir jaudinomės prieš filmo premjerą. Nelaikau savęs heroje, lengva ja būti, kai šalia savęs turi tiek žmonių, į kurių tvirtą petį gali atsiremti.
Prieš 8-erius metus mūsų mieste prasidėjo karas. Daugelis nesuprato, kaip tai sudėtinga ir baisu net ir Ukrainoje. Dabar tai patiria visi. Mes kenčiame tai visus metus. Aš kaip niekas kitas suprantu, ką jaučia kiekvienas Ukrainos pilietis.
Prie karo pripranti, bet tai ne ką mažiau skaudu. Skausmo, kurį mes patiriame kasdien, neįmanoma nuslopinti. Vaikai gimsta slėptuvėse ir baisu žinoti, kad šaudoma į automobilius, ant kurių priekinių stiklų įspėta, kad automobilyje yra vaikas.“
Anna priėmė sprendimą evakuotis, nes nenorėjo atimti vaikystės iš vaikų. Ji teigė, kad dėl išvykimo ją kankina kaltės jausmas.
Jos vyras šiuo metu kovoja už savo šalies laisvę. Jis yra rašytojas.
Pasak jos, išvykti į Kyjivą dar nebuvo sudėtinga, mat jos gimtajame miestelyje Krasnogorovkoje buvo nebeįmanoma: „Nebebuvo elektros, todėl ruošėmės, pasišviesdami žvakėmis.“
„Draugai dėl mūsų tiek pergyveno, kad jie pakvietė mus savaitę anksčiau. Mes jautėmės laimingi, nes tai – taikus miestas. Tačiau karas pakeitė viską.“
Naktį šeima nakvojo metro, nebuvo nei maisto, nei vandens. O išvykti buvo sudėtinga. „Visi stotyje rauda, kenčia“, – dalijosi atsiminimais ji ir pridūrė, kad prioriteto mamoms su vaikais nebuvo, nes visi, bėgantys iš karo, buvo mamos su vaikais, senoliai.
„6 vietų kupė važiavome 17 žmonių. Mes su mažyle galėjome prigulti aukščiau esančiame gulte“, – apie evakuaciją pasakojo ji.
Paklausta, ar žada grįžti į Ukrainą, ji atsakė: „Kol kas plano neturiu.“
Daugiau apie filmą
„Mėlyna kaip apelsinas žemė“ debiutavo JAV Sandanso kino festivalyje, kuriame Irynai Tsylik buvo skirtas geriausios režisierės titulas.
Savo kelią jis pradėjęs Berlyno kino festivalyje jis apsuko daugiau nei 70 tarptautinių kino festivalių.
Pirmadienį, 19.00 val. „Forum Cinemas Vingis“ vyks ypatingas filmo „Mėlyna kaip apelsinas žemė“ seansas, o po jo – susitikimas su filmo herojais. Visi bilietai už seansą bus skirti paramai.
