R.Antanavičiūtė: gali būti daugiau žalos, negu naudos
Menotyrininkė, monografijos „Menas ir politika Vilniaus viešosiose erdvėse“ autorė Rasa Antanavičiūtė teigė, jog mintis kurti paminklą A.Smetonai yra sunkiai suprantama – dėl keleto priežasčių.
„Pirma priežastis, kurią turbūt geriau galėtų pakomentuoti istorikai, yra A.Smetonos įvaizdis – „gero“ prezidento iki 1926 m., ir „blogo“ po jų. Man atrodo, kad to neįmanoma nutylėti. Statant paminklą karinį perversmą įgyvendinusiai asmenybei, tai turėtų būti svarbi diskusijos dalis. Kitaip nebeaišku, kodėl vienos dviprasmiškai vertinamos asmenybės nusipelno naujo paminklo, o kitos – paminklo nukėlimo, čia galvoje turiu Petrą Cvirką. Aišku, tie „nusikaltimai“ yra skirtingo masto, bet manau, kad pats sumanymas yra problemiškas“, – sakė R.Antanavičiūtė.
Jos teigimu, pastaruoju metu daug „vargstame“ su naujai statomais paminklais, jų menine išraiška ir įtaigumu.
„Menininkai pavargę, visuomenė nepatenkinta – batalijų dėl naujų paminklų buvo labai daug. Dabar pradėti naują projektą atrodo labai keista. Mano supratimu, prastas paminklas diskredituoja net pačią geriausią idėją, kuri stovi už jo.
O statyti paminklą dviprasmiškai vertinamai asmenybei yra dvigubai sunkiau, nei, sakykime, Jonui Basanavičiui, prie kurio vertybių niekas nesikabinėja. Jeigu nesugebam pastatyti įtikinančio paminklo tokioms šviesioms asmenybėms be pilkų dėmių, kokio stebuklo tikėtis iš menininkų – kad paminkle atsispindėtų visos Smetonos pusės ar kad tame paminkle būtų atsiribota nuo Smetonos po 1926 m.? Nes jei šito atribojimo nėra, tuomet paminklą statom perversmininkui, autoritarinio režimo šalininkui ir iš to kyla begalė klausimų“, – kalbėjo R.Antanavičiūtė.
Menotyrininkės teigimu, tokį sumanymą galima paaiškinti tik vienaip – tai inicijuojančių politikų siekiu bet kokia kaina į save atkreipti dėmesį: „Ar tai būtų skandalas, ar teigiamas įvertinimas – šmėžuoti žiniasklaidoje su bet kokia idėja tarsi yra svarbiau, nei iš tiesų spręsti įamžinimo klausimą. Tokia išvada peršasi“, – sako R.Antanavičiūtė, pridurdama, jog neišsprendus A.Smetonos įamžinimo dvilypumo klausimo, gali būti daugiau žalos, negu naudos.
Atskirti valstybės kūrimą ir valstybės valdymą ar statyti paminklą „pusei Smetonos“?
Istorikų bendruomenėje nuomonės dėl būsimo A.Smetonos paminklo – nevienareikšmiškos.
Istorikas, docentas Algirdas Jakubčionis sako A.Smetonos paminklo statybai Vilniuje pritariantis: „Reikėtų pabrėžti kelis dalykus. Smetona buvo asmenybė, kuri vedė lietuvių tautą į nepriklausomybę, jis vadovavo Tarybai, kuri paskelbė Vasario 16-osios aktą, galų gale, tapo pirmuoju Lietuvos prezidentu. Iš esmės jo nuopelnai Lietuvos valstybės kūrimui yra neabejotini ir, manyčiau, kad net diskutuoti dėl to neverta.
Kitas dalykas, kad vėlesnė jo politika buvo įvairiapusiška. Bet nesuverskime valstybės kūrimo kartu su valstybės valdymu. Ir todėl mano akcentas būtų: paminklo reikia“, – teigė istorikas.
Komentuodamas sprendimą paminklą statyti Vilniuje, jis sakė: „Aš atsimenu, kad vienu metu ėjo kalba, kad reiktų perlaidoti Smetoną, ir iš karto „susipyko“ Vilnius ir Kaunas. Vilnius motyvavo tuo, kad čia buvo pasirašytas Vasario 16-osios aktas, o Kaunas, kad Prisikėlimo bažnyčioje turi savo naujus palaidojimus, kuriuose Smetona galėtų būti, nes gyveno Kaune ir pan. Tačiau šiuo aspektu, jei mes kalbame apie Lietuvos valstybės kūrimą, Smetona turi būti Vilniuje.“
Paklaustas, kaip vertina ketinimą statyti paminklą A.Smetonai, istorikas, profesorius Alfredas Bumblauskas retoriškai klausė: „Statant Smetonai paminklą, reikia turėti galvoj, ar visi ruošiasi daryti tą patį, ką jis darė 1940 m. birželio 15 d.? Vat ir viskas. Ir tada nutyla mūsų šnekos.“
Pasak jo, bandymas atskirti „Smetoną-jaunąjį“ ir „Smetoną-senąjį“ reikštų, kad būsimas paminklas būtų statomas „pusei Smetonos“. Jis taip pat teigė, jog klausimas apie A.Smetonos autoritarinį valdymą jam neatrodo toks svarbus, nes tarpukariu „beveik visa Europa buvo diktatoriška“.
„Klausimas yra kodėl prezidentas neatliko savo pareigų 1940 m. birželio 15 d. Visur dominuoja kaimietiški argumentai, kad jis padarė gudriau, nei estas ir latvis – prezidentai, kurie pateko į bolševikų rankas. Protesto notos niekas nerado ir niekas neras. Jei dėl to užsimerkiam, tada paminklą Smetonai reikia statyti Kybartuose, ten, kur prezidentas pasitraukė iš Lietuvos, brisdamas per upelį. Tai yra gėdingas faktas, kurį pripažino ir pats Smetona, pradėdamas kurti vadinamuosius „Kybartų aktus“, kurių nebuvo sukurta tada, kada reikėjo.
Jei paminklas statomas Vilniuje, užmirštama tai, kas Smetona buvo Kaune. Jis, beveik visą gyvenimą rėkęs, kad „mes be Vilniaus nenurimsim“, į Vilnių taip ir neatvyko. Čia yra daugybė klaustukų“, – sakė A.Bumblauskas.
Darbo grupės pasiūlymai – kovo 16 d.
Ministro Pirmininko Saulius Skvernelio sudarytai darbo grupei pavesta, suderinus su Vilniaus miesto savivaldybe, pasiūlyti Vilniaus miesto viešąją erdvę A.Smetonos paminklui pastatyti, parengti pasiūlymus dėl paminklo meninės-architektūrinės idėjos konkurso organizavimo ir iki 2020 m. kovo 16 d. pateikti juos Vyriausybei.
Premjero sudarytoje darbo grupėje dirbs Prezidento vyriausioji patarėja S.Šulcė, Vyriausybės kanceliarijos atstovai, Architektų sąjungos pirmininkė R.Leitanaitė, Dailininkų sąjungos pirmininkė E.Utarienė, kultūros viceministrė I.Veliutė, Lietuvos dailės muziejaus direktorius A.Gelūnas, Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė R.Kačkutė, Lietuvos istorijos instituto XX amžiaus istorijos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas A.Kasparavičius, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Mokslo centro vyresnysis mokslo darbuotojas A.Eidintas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros asistentas N.Černiauskas, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Istorinės atminties komisijos pirmininkas G.Jaunius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus vyresnioji patarėja R.Matonienė.
Darbo grupė prireikus taip pat galės pasitelkti nepriklausomų ekspertų, valstybės institucijų, įstaigų ir organizacijų atstovų.
15min primena, kad praėjusių metų kovą Lietuvos šaulių sąjunga išeivijoje išplatino kreipimąsi prezidentei Daliai Grybauskaitei, Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, premjerui Sauliui Skverneliui ir Vilniaus miesto merui, kuriame ragino prisiminti idėją pastatyti paminklą prezidentui Antanui Smetonai Vilniuje. Kreipimesi primenama, kad 2015 m. patvirtintoje Atkurtos valstybės 100-mečio programoje buvo numatyta pastatyti paminklą Odminių skvere, bet „projektas nerealizuotas pritrūkus lėšų ar bijantis politinių ginčų“.
A.Smetonos paminklai yra Kaune bei jo gimtinėje, Užulėnyje (Ukmergės rajone).
