Kovo 12–13 dienomis Prancūzijos sostinėje lankosi Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Jiedu su E.Macronu jau buvo susitikę pokalbiui apie Ukrainą. E.Macronas ragino pirkti daugiau ginklų.
Pasak E.Macrono, po Barokinius Vilniaus kupolus primenančios Švento Liudviko koplyčios stogu vyksta dviejų tautų dialogas – „kūno ir sielos“ susitikimai: „Muzikos akordų harmonija atspindi šį sezoną, kuris nuo rudens prasidės visoje Prancūzijoje.“
Prancūzijos prezidentas priminė, kad Lietuvos sezonas Prancūzijoje buvo jų su G.Nausėda idėja. Dar 2021 metų lapkritį jiedu buvo susitikę.
„Norėčiau padėkoti visoms komandoms, kurios leido šiam projektui tapti realybe. Dėkoju diplomatams ir menininkams“, – teigė E.Macronas.
E.Macronas atkreipė dėmesį, kad vakar Lietuva šventė Kovo 11-ąją: „Lietuvos likimas buvo ypatingas. Tai šalis, kuri kovėsi, kad gautų vietą tarp kitų europietiškų valstybių. Jau praėjo 20 metų nuo Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą bei NATO, tad šiandien išpuola triguba proga pasveikinti Lietuvą.“
„Santykiai tarp Lietuvos ir Prancūzijos yra seni – visai neseniai šventėme diplomatinių santykių šimtmetį. Su G.Nausėda 2023 Paryžiuje susitikome ir stiprinome tuos ryšius. Daug kalbėjome apie Ukrainą, vystėme strateginius planus. Tai yra mūsų bendros ateities raktas“, – kalbėjo E.Macronas.
„Rusija atnešė karą į Europą. Ji grasina mūsų visuomenei ir nori pasaulį paversti pasauliu be taisyklių. Tad šiandien reikia priminti jėgą, kuri mus vienija. Kas gali būti svarbiau už laisvės skonį? Drąsa, kuri iš to išplaukia? Kultūra, už kuria mes kovojame ir kuri yra neatsiejama nuo tos brangios laisvės?“ – tęsė E.Macronas.
Anot Prancūzijos prezidento, Lietuvos sezonas Prancūzijoje leis pajusti, kokie „puikūs yra Lietuvos menininkai ir mokslininkai“: „Mūsų šalyje buvo galima sutikti tokias asmenybes kaip Oskaras Milašius, Romainas Gary, kurie turi daug bendro su Lietuva. Norėčiau, kad mūsų partnerystė būtų ilgalaikė ir galėtume vystyti dialogą tarp Prancūzijos ir Lietuvos jaunimo, kurie turės kurti Europos ateitį. Linkiu, kad šis sezonas sustiprintų priklausomybės tai pačiai Europos šeimai jausmą bei primintų mūsų prisirišimą prie demokratijos.“
G.Nausėda: laisvės troškimas – impulsas menui
G.Nausėda savo kalboje taip pat akcentavo, jog „nenumalšinama ir nepasotinama meilė laisvei“ yra nuo seno vienas esminių impulsų daugelio Lietuvos menininkų ir kultūros veikėjų kūryboje.
„Tai aistra, kuri tampa tuo ryškesnė ir karštesnė, kuo aiškiau mes visi juntame prigimtinį laisvės trapumą. Tai ypač aktualu šiuo metu, kuomet Ukrainoje tęsiasi siaubingas Rusijos pradėtas karas“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.
Jis taip pat akcentavo, kad „kultūros kalba“ yra vienas geriausių būdų liudyti šalių bendrystę.
„Būtent kultūra, kylanti iš europietiškos tapatybės šaknų, aprėpianti pačius įvairiausius žanrus, liudijanti kiekvienos šalies ir jos žmonių kūrybinį unikalumą, leidžia mums vieniems kitus geriau suprasti – ir atpažinti – Europos civilizacijos kontekste“, – sakė G.Nausėda.
Prezidentas akcentavo, kad Paryžiuje ir Prancūzijoje jau dabar yra daugybė Lietuvos istorijos ir šiuolaikinės ženklų o artėjantis Lietuvos sezonas Prancūzijoje „plačiau atvers pažinimo vartus“ ir pristatys šalies auditorijai ne tik Lietuvos kultūrinius, bet ir akademinius, intelektinius, ekonominius, socialinius pasiekimus.
„Lietuvos sezonas vyks pačiu tinkamiausiu metu. Nes draugystei tinkamiausias metas – šiandien. Nes mūsų gebėjimas žvelgti viena kryptimi kaip niekad aktualus pamatinių geopolitinių lūžių kontekste, kai turime pasirūpinti Europos saugumu ir užtikrinti jos ateitį“, – kalbėjo jis.
Abu šalių vadovai anksčiau antradienį dalyvavo dvišaliame susitikime. Jie teigė daugiausiai dėmesio skirsiantys Ukrainos paramai ir jos pastangoms atremti Rusijos puolimą.
